Didžiausias dėmesys – pataisos namams

Naujasis teisingumo ministras tęsia vizitus po laisvės atėmimo vietas

Vakar Petras Baguška vėl viešėjo laikinojoje sostinėje bei domėjosi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos namų kasdienybe. Bene skaudžiausia ir ilgai negyjančia žaizda svečias įvardijo darbuotojų stygių ir jau ilgą laiką nekintančius mažus jų atlyginimus.

Vaikščiodamas po Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų patalpas P.Baguška domėjosi čia laiką leidžiančių jaunuolių kontingentu, jų gyvenimo bei darbo ir mokslo sąlygomis. Ministras sakė, kad skaičiai, bylojantys, jog į nelaisvę pakliūvantys septyni iš dešimties nepilnamečių yra iš socialiai apleistų šeimų, o daugiau nei dešimtadalis jų nuteisti už žmogžudystes, verčia gerokai susimąstyti. Pasak svečio, daugiau nei šimtui nuteistųjų ir beveik tiek pat suimtųjų tenkančių vos vieno psichologo paslaugų yra per mažai. Tai patvirtino ir pataisos namų psichologė Rolanda Černiauskienė, prisipažinusi dažnai nespėjanti pabendrauti su visais, kuriems reikia psichologinės pagalbos.

„Man paliko gerą įspūdį šioje įstaigoje vykdomos per penkiolika įvairių socialinių programų, kuriomis stengiamasi pasiekti geresnių rezultatų, kad čia pabuvoję jaunuoliai daugiau į nelaisvę nebesugrįžtų”, – kalbėjo teisingumo ministras.

Pasak P.Baguškos, darbuotojų skundai dėl pernelyg mažų atlyginimų yra visiškai pagrįsti, mat šiuo metu mažą darbo stažą turintys jaunesnieji pareigūnai teuždirba nuo šešių iki aštuonių šimtų litų: „Ar turime teisę už tokius menkus pinigus reikalauti iš žmonių darbo kokybės? Juk jie po tarnybos čia eina uždarbiauti kitur, o tai tikrai negerina atliekamų pareigų kokybės”.

„Atlyginimų klausimai nuo darbuotojų visiškai nepriklauso. Tai yra tik mūsų galvos skausmas. Važinėdamas per visas šalies laisvės atėmimo įstaigas itin domiuosi ten dirbančių žmonių algomis ir kitais socialiniais klausimais. Iki rugsėjo pradžios visi šie vizitai turėtų baigtis, tad tuomet apibendrinsime visą surinktą informaciją ir imsimės būtinų priemonių problemoms spręsti. Kai kurios šalies įkalinimo įstaigos jau gali pasigirti atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau apie jų darbuotojų algas to pasakyti negalima. Neduodu jokių garantijų, kad man pavyks visa tai greitai išspręsti, bet užtikrinu, kad padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso”, – tikino P.Baguška ir pridūrė, kad ketina bendradarbiauti ir su įkalinimo įstaigų darbuotojų profsąjungomis, iš kurių tikisi sulaukti dar daugiau informacijos apie esamas bėdas.

Jau pusmetį Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pareigas einantis Jonas Grosas, pristatęs ministrui ir jo palydai statomo reabilitacijos centro projektą, sulaukė P.Baguškos pagyrų: „Manau, kad įstaiga yra patikimose rankose”. Bene didžiausiu prioritetu tapusiam reabilitacijos centrui J.Grosas teikia daug vilčių. Likus keliems mėnesiams iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, nuteistieji bus apgyvendinti naujajame centre, kur su jais dirbs psichologai ir kiti socialiniai darbuotojai, mėginsiantys parengti į laisvę išeinančius jaunuolius visapusiškai integracijai į visuomenę.