Jeigu anksčiau kariai tarnybos metu patys ir grindis plovė, bulves skuto bei kitų buities darbų ar sargybos nesibodėjo, nūdien juodadarbių funkcijos perduodamos civiliams.
Apie tai, kad sovietinių laikų tradicijas Lietuvos kariuomenėje keičia vakarietiški vidaus tvarkos standartai, byloja ir pokyčiai Klaipėdoje įsikūrusiame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio mokomajame dragūnų batalione.
Šią vasarą šis Lietuvos kariuomenės padalinys vienas pirmųjų kariams parūpino ne tik virėjų bei valytojų, bet ir apsaugininkų.
Turi svarbesnių reikalų
Anot bataliono vado majoro Zigmanto Jankausko, nuo liepos 1-osios naudojamasi mažiausią kainą konkurso metu pasiūliusios vienos saugos tarnybos paslaugomis.
Paklaustas, kodėl ginkluotiems kariams prireikė, kad juos saugotų privačioje bendrovėje dirbantys apsaugininkai, Z. Jankauskas pabrėžė, jog realiai civiliai karių nesaugo.
„Apsaugininkai tik kontroliuoja patekimą į bataliono teritoriją: jie budi poste, esant reikalui pakelia užkardą ir patikrina atvykstančiųjų leidimus”, – „Vakarų ekspresui” sakė vadas.
Jo teigimu, mokėti pinigus už tokią paslaugą yra geriau: „Poste turi budėti du kariai, po vienos tarnybos dienos jiems reikia suteikti vieną poilsio dieną. Vadinasi, kasdien batalionas praranda keturis karius. O profesionalūs kariai turi svarbesnių reikalų nei užkardą kontrolės poste kilnoti.”
Kariai žolės nebedažys
Vadas akcentavo, kad į mokymus bei pratybas iš visos Lietuvos atvažiuojantys profesionalūs kariai, besiruošiantys vykti į tarptautines misijas, ir taip apkrauti.
Nuo praėjusių metų pabaigos batalionui vadovaujantis Z. Jankauskas sako, kad privatūs apsaugininkai – ne pirmieji civiliai, kurių paslaugų prireikė kariams: „Virtuvėje maistą ruošia virėjai, yra valytojos, ateina civiliai, atliekantys reikalingus patalpų remonto darbus. Tai būtina, kai kariuomenėje siekiama profesionalumo. Anksčiau jaunuolį karinę tarnybą atlikti išmokydavo per dvejus metus, o dabar, nuėmus su tarnyba nesusijusią veiklą, tą patį įmanoma padaryti ir per vienerius.”
Dragūnų batalionas – vienas pirmųjų, tačiau ne vienintelis Lietuvos kariuomenės padalinys, kuriame siaučia permainų vėjai.
Krašto apsaugos ministro atstovė spaudai Rita Apeikytė patvirtino, kad tvarka keičiasi atsižvelgiant į NATO blokui priklausančių valstybių patirtį.
„Ten jeigu reikia maistą paruošti, tai daro virėjai. Jeigu kiemą iššluoti – valytojos, jeigu žolę žaliai nudažyti ar ją nupjauti – sodininkai. Tokie pokyčiai – ne ministerijos inicijuoti, o Lietuvos kariuomenės vidinis reikalas”, – sakė R. Apeikytė.
Nepagarba kario profesijai
Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vyriausioji specialistė Danguolė Bičkauskienė mūsų dienraščiui teigė, kad apie būtinybę saugos funkcijas perduoti privačioms struktūroms imta diskutuoti prieš kelerius metus.
„Tada kalbėta, kad šauktiniai per dažnai budi ir eina sargybą, todėl prarandą laiką, kuris turi būti išnaudojamas tik kariniam parengimui. Prieita išvados, kad tai neefektyvu ir yra nepagarba kario profesijai”, – aiškino pašnekovė.
Todėl atsižvelgus į užsienio šalių, tokių kaip Vokietija, Didžioji Britanija ar Danija, patirtį, nuspręsta pasinaudoti ten taikomu saugos modeliu.
„Saugos funkcijų perdavimo klausimas ypač aktualus dabar, kai labai sumažėjo šauktinių skaičius. Kai kuriuose kariniuose padaliniuose apskritai nebėra privalomąją karinę tarnybą atliekančių jaunuolių”, – sakė D. Bičkauskienė.