Patvirtinus dar derinamą Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą Smiltynėje atsiras naujas geomorfologinis draustinis kopagūbrio pabaigoje ties Senąja perkėla.
Tiesa, anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, nors Smuklės kopos, kuria baigiasi kopagūbris, vertė bus labiau įprasminta, vis dėlto čia galės atsirasti pėsčiųjų takų ir aikštelių, taip pat galima atgaivinti senąjį užstatymą – atstatyti smuklę. Tačiau rekreacinės infrastruktūros statybos čia nenumatytos.
Pasak R. Baškytės, minėtu dokumentu nustatomos parko ir vadinamųjų funkcinio prioriteto zonų ribos. Išorinės iš esmės nekeičiamos – tik pačiose Kuršių mariose, o funkcinio prioriteto zonų ribos kai kur skirsis. Be naujo draustinio, keisis požiūris ir į ūkines zonas – kai kur jose bus galima rekreacinė ar net gyvenamoji statyba.
Pasak uostamiesčio vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, iš pradžių nerimauta, ar Smiltynėje bus galima planuoti gelbėjimo stotį, naują jachtklubą vietoje laivų kapinių, infrastruktūrą gesinti gaisrams bei aptarnauti pliažams. Tačiau paaiškėjo, jog visa tai daryti bus galima.
Daugiausia problemų dėl plėtros, anot R. Baškytės, yra Neringoje, nes visa Savivaldybės teritorija yra ir parko teritorija, kur statusas ne visada leidžia plėtrą. Vis dėlto, pasak jos, ieškant kompromiso jį rasti galima – nėra ir nebus taip, kad būtų draudžiama rekonstruoti ar net statyti naujus pastatus, jei tai daroma pagal įstatymus. Naujiems kvartalams Pervalkoje ir Preiloje net numatytos rezervinės teritorijos.
Tačiau, pasak R. Baškytės, statybų klausimai reglamentuojami ne ribų nustatymo, o kitu, parko tvarkymo, planu. Šis jau buvo parengtas, tačiau teikimą tvirtinti teko atidėti po Smiltynės gaisro, norint papildomai aptarti kalninių pušų rekonstrukciją ir želdynų tvarkymą.