Mokydamasi ketvirtoje klasėje vilnietė Donata Rimšaitė vietoj kūno kultūros pamokų lankė plaukimo treniruotes, o ten ją pastebėjo šiuolaikinės penkiakovės treneris Viačeslavas Kalininas ir pasiūlė išmėginti šią sporto šaką
Lenkijos mieste Lodzėje vykusiame Europos jaunių šiuolaikinės penkiakovės čempionate 18-metė Donata Rimšaitė tapo vicečempione ir tik 36 taškais nusileido pirmąją vietą užėmusiai vokietei Janine Kohlmann.
Trenerių viltis
Merginos treneris Viačeslavas Kalininas ir visa trenerių brigada, kurią sudaro Egidijus Tindziulis (plaukimo treneris), Pavelas Makavelas (bėgimo ir šaudymo treneris) bei Gediminas Pikūnas (jojimo treneris), labai daug tikisi iš jaunosios sportininkės.
„Kaip blogas tas karys, kuris nenori būti generolu, taip blogas tas sportininkas, kuris neturi ambicijų ir nieko nenori laimėti”, – tvirtai sako V.Kalininas.
Šiuo metu Šanchajuje vyksta pasaulio jaunimo čempionatas. Kaip ir per kiekvienas varžybas, iš jaunosios penkiakovininkės vėl tikimasi geriausių rezultatų.
Tikslas – olimpiada
Pati D.Rimšaitė labai daug dėmesio skiria treniruotėms ir gerai sportinei formai palaikyti, todėl ne veltui ji jau yra 22-a pasauliniame reitinge tarp moterų, 5-a tarp jaunimo ir 3-ia savo amžiaus grupėje. Trenerio manymu, visi šie rodikliai leidžia tikėtis, kad sportininkei pavyks patekti į 2008-aisiais Pekine vyksiančias olimpines žaidynes. Tai yra D.Rimšaitės ir V.Kalinino tikslas.
„Labai norisi bent patekti į olimpiadą, nes neturiu nei patirties, nei įgūdžių, kad galėčiau ten laimėti”, – situaciją vertina D.Rimšaitė.
Be sidabro medalio, kurį penkiakovininkė neseniai parsivežė iš Lenkijos, jos kolekcijoje dar yra pernai pasaulio jaunių ir šiemet atvirame Afrikos čempionate iškovoti bronzos apdovanojimai. Be to, šių metų pasaulio taurės varžybų antrajame etape D.Rimšaitė buvo penkta.
„Su moterų elitu kovoti tikrai labai sunku. Rezultatai, kuriuos dabar pasiekiu, dar nieko rimto neparodo. Mano ambicijos – olimpiada. Manau, ji yra visų sportininkų svajonė”, – savo laimėjimams per daug reikšmės neteikia mergina.
D.Rimšaitė yra kariuomenės savanorė, todėl šiemet pirmą kartą dalyvavo kariškių pasaulio čempionate ir užėmė ketvirtąją vietą.
Galėjo būti pirma
Penkiakove mergina užsiima nuo 14 metų. Beveik visi penkiakovininkai į šią sporto šaką ateina iš plaukimo, kai paaiškėja, kad baseine didelių pergalių iškovoti nepavyks. Taip nutiko ir D.Rimšaitei.
„Labai greitai susidomėjau penkiakove, – pasakoja sportininkė. – Plaukimas yra labai monotoniška sporto šaka, o penkiakovė susideda iš penkių visiškai skirtingų sporto šakų – reikia ir plaukti, ir bėgti, ir fechtuotis, ir šaudyti”. Per suaugusiųjų varžybas dar prisideda jojimo rungtis.
V.Kalininas sako, kad mergina labai gerai plaukia, bėga, o ypač jai sekasi fechtuotis. „Gerai šaudyti ji pradės vėliau, nes kol kas jaudinasi”, – tikina treneris.
Jo teigimu, iš Lenkijos D.Rimšaitė būtų parsivežusi aukso medalį, jei būtų geriau pavykusi būtent šaudymo rungtis. Tačiau dėl to treneris pernelyg nesijaudina. Jis mieliau džiaugiasi tuo, kad Europos čempionate savo amžiaus grupėje ji laimėjo bėgimo ir fechtavimo rungtis. Pačiai D.Rimšaitei fechtavimas yra mėgstamiausia penkiakovės varžybų rungtis, o mažiausiai patinka ta, kuri prasčiausiai sekasi, – šaudymas.
Žirgas numetė į kliūtį
Penkiakovininkas, kaip ir kiekvienas sportininkas, neapsaugotas nuo traumų. D.Rimšaitė džiaugiasi, kad, išskyrus Achilo sausgyslės patempimą, nieko rimto iki šiol jai neteko patirti. Kaip pavojingiausią rungtį sportininkė įvardijo jojimą, su kuriuo per jaunių ir jaunimo varžybas ji nesusiduria.
„Rimčiausią traumą galima gauti jojant, jei nukrisi ar būsi numestas žirgo. Portugalijoje per Europos čempionatą nesuvaldžiau žirgo ir kritau tiesiai į kliūtį. Man buvo sutrenkti šonkauliai, pasitempiau kaklą”, – prisimena nemalonią traumą mergina.
Šiuolaikinėje penkiakovėje per jojimo rungtį labai daug lemia sėkmė, nes žirgai sportininkams burtais skirstomi. Jei gaunamas geras žirgas, jis padaro pusę darbo, o jei prastas, gali pasitaikyti ir traumų.
Sportas – gyvenimo būdas
D.Rimšaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be sporto. Ji su šypsena sako, jog susirastų kitą sporto šaką, jei reikėtų atsisakyti penkiakovės. Jos netraukia nei muzika, nei kinas. Tiesa, tam lieka ir labai mažai laiko, nors V.Kalininas stengiasi auklėtinei palikti laisvo laiko. Kartą per savaitę jis vedasi merginą į teatrą.
„Ji man kaip dukra”, – džiaugiasi V.Kalininas. Jis tvirtina, kad su auklėtine pakalba įvairiomis temomis: ne vien apie sportą ir būsimas varžybas, bet ir apie gyvenimą, vaikinus, mokslus.
Per ilgą laiką, kurį treneris su auklėtine praleidžia kartu, tarp jų kyla konfliktų. Žinoma, jie nėra rimti, o tik rodo, kad jaunoji sportininkė turi tvirtą charakterį ir dideles ambicijas.
„Prisimenu, kai po ligos ji atėjo su ašaromis pas mane ir prašėsi dalyvauti varžybose, nors buvo nesportavusi pusantros savaitės”, – mažą ginčą prisimena treneris.
Šiemet jaunoji penkiakovininkė Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje baigė vienuoliktą klasę. Ji jau žino, kur stos baigus mokyklą. Tai bus Vilniaus pedagoginis universitetas, kūno kultūros studijos. „Sportas man reiškia ateitį, svajoju būti profesionalia sportininke”, – tvirtina D.Rimšaitė.
V.Kalininas džiaugiasi, kad jam nekyla sunkumų dėl merginos noro dirbti. Per pokalbį jis daug kartų minėjo, kad Donata yra labai darbšti ir talentinga. Jis įsitikinęs, kad didžiuliu darbu galima daug ką pasiekti. Žinoma, nereikia atmesti ir talento, be jo net pats intensyviausias darbas neduotų daug vaisių.