Tarp miesto Savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kilęs ginčas nesulaukia atomazgos jau devynis mėnesius. Šioms institucijoms priklausančios už civilinę saugą atsakingos žinybos nesutaria, kas privalo saugoti nuo karo išlikusias archyvines bylas.
Kol valdininkai susirašinėjimams paštu bergždžiai gadina už mokesčių mokėtojų pinigus nupirktą popierių ir vokus, į pensiją susiruošę buvę civilinės saugos specialistai, norėdami susirasti archyvines pažymas reikiamiems dokumentams susitvarkyti, priversti blaškytis tarp apskrities ir Savivaldybės.
Atsimuša lyg į sieną
Prieš pusantrų metų Civilinės saugos tarnybai, pavaldžiai Klaipėdos savivaldybei, pradėjęs vadovauti Vladas Kinderis sako, kad ši problema jam yra gerai žinoma.
Pasak tarnybos vedėjo, jis dar praėjusių metų pabaigoje ėmė aiškintis, kuri įstaiga atsakinga už nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Klaipėdoje kauptų archyvinių bylų apsaugą.
„Turime jų visą krūvą, tačiau saugoti jas turime ne mes, o apskrities Civilinės saugos departamentas”, – įsitikinęs V. Kinderis.
Anot jo, apie tai byloja po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo patvirtinta tvarka: 1991 metais, nutraukus Lietuvos TSR Civilinės gynybos štabo ir jo padalinių veiklą, Vyriausybės nutarimu Civilinės saugos departamentas įkurtas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Tais pačiais metais Klaipėdoje veikęs Civilinės gynybos štabas buvo performuotas į departamento Klaipėdos apskrities gelbėjimo ir civilinės saugos skyrių, kuriam nuo 1992-ųjų pavasario ėmė vadovauti Alfredas Skirutis.
Po dvejų metų tuometinis uostamiesčio meras Benediktas Petrauskas pasirašė sutartį tarp miesto Savivaldybės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Civilinės saugos departamento dėl civilinės saugos organizavimo Klaipėdos mieste.
1996 metų birželį sutartis buvo nutraukta, mat šalyje suformavus penkias apskritis, jos, anot V. Kinderio, perėmė civilinės saugos funkcijas iš KAM, o miesto ir apskrities civilinės saugos tarnybos tapo visiškai atskiromis žinybomis.
Nors 1998 m. Vyriausybė savo nutarimu apskritis įpareigojo perimti iš ministerijų ir Vyriausybės įstaigų ir archyvinę medžiagą,
Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės raštai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atsimuša lyg į sieną.
Laiškai į Vilnių
V. Kinderio teigimu, apie ne vietoje saugomus apskrities Civilinės saugos departamento archyvinius dokumentus nuo 1945 iki 1996 metų tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė informuota dar pernai lapkritį.
Ledams nepajudėjus, šįmet raštu dar kartą kreiptasi į naująjį viršininką Vytautą Rinkevičių. Tiesa, tai padaryta tik sulaukus pritarimo iš KAM bei Lietuvos archyvų departamentą. Šios institucijos raštu patvirtino rekomenduojančios apskrities viršininko administracijai perimti sovietmečio archyvines bylas.
Tačiau apskrities valdžiai tai – nė motais: V. Rinkevičius Savivaldybės administraciją raštu informavo, kad jo vadovaujama institucija pusšimčio senumo civilinės gynybos bylų saugoti neprivalo.
Šią savaitę apskrities Civilinės saugos departamento naujuoju direktoriumi tapęs Stanislovas Kučinskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad bylų perdavimo klausimas – vis dar atviras.
„Vyksta susirašinėjimas, aiškinamės gan įdomią situaciją, kas ką turėjo perimti, kai vienos įstaigos panaikintos, kitos sukurtos. Aišku, nuvažiuoti ir pasiimti tas bylas – paprasta, tačiau prieš tai reikia viską teisiškai išsiaiškinti. Kai tik bus aiškus nurodymas, tada ir pasiimsime tą archyvą”, – teigė naujasis departamento vadovas.