Neseniai vykusiame Baltijos šalių triatlono čempionate iš lietuvių sportininkų geriausiai pasirodžiusią panevėžietę Aliną Padleckaitę įskaudino netikėtas dabar jau buvusio jos trenerio Vidmanto Urbono vertinimas.
Triatlono Lietuvoje pradininkas V.Urbonas per spaudą kritikavo buvusią savo auklėtinę A.Padleckaitę.
Treneris mano, kad dar neseniai viena perspektyviausių šalies sportininkių laikyta panevėžietė jau nebeprogresuoja ir stovi vietoje.
Tačiau 22 metų A.Padleckaitė nelinkusi nusileisti ir sako esanti nustebusi, kad kalbėdamas apie jos neva prastą pasirodymą buvęs treneris nutylėjo labai svarbų faktą – Italijoje panevėžietė buvo patekusi į avariją ir buvo priversta ilgai gydytis patirtą traumą.
Trenkėsi į automobilį
Užėmusi trečiąją vietą mergina „Panevėžio rytui” sakė, kad aukštesnį rezultatą pasiekti sutrukdė balandžio mėnesį patirta sunki trauma.
Italijos „Lostigers” triatlono klube šiuo metu sportuojanti mergina prieš keturis mėnesius per treniruotę pateko į skaudžią avariją.
„Kaip visada dviratį myniau su sportininkų komanda. Sankryžoje manęs nepraleido automobilis ir aš trenkiausi į jį”, – prisiminė mergina.
Avarijos metu A.Padleckaitei lūžo raktikaulis ir buvo įpjautas šlaunies raumuo. Mėnesį sportininkė turėjo dėvėti specialų įtvarą, ir jis neleido judėti lūžusiam kaului. Gydytojai perspėjo merginą, kad tris mėnesius ji negalės sportuoti.
Gydytojų patarimo nepaisė
„Į Italiją važiavau sportuoti, todėl po traumos praėjus vos dvidešimčiai dienų sėdau ant treniruoklio ir jau myniau pedalus. Bijojau, kad galiu sau pakenkti, bet baimė prarasti sportinę formą buvo dar didesnė. Mano organizmas pripratęs prie fizinio krūvio, todėl sėdėdama vietoje būčiau priaugus nemažai svorio”, – tikino A.Padleckaitė.
Nors gydytojai griežtai draudė sportuoti, atkakli sportininkė vis tiek treniravosi. Dar būdama su įtvaru ji ne tik mynė treniruoklio pedalus, bet ir bėgiojo. O po keturiasdešimties dienų jau plaukiojo baseine.
„Maždaug po pusantro mėnesio pradėjau sportuoti visu pajėgumu. Žinoma, jaučiau skausmus, kartais tekdavo treniruotis sukandus dantis. Tačiau atsitikus nelaimei nekantriai laukiau tos dienos, kada vėl galėsiu treniruotis, o į kitus sportininkus žiūrėdavau su didžiuliu pavydu”, – prisipažįsta ji.
Piktinasi trenerio vertinimu
Mergina mano, kad Panevėžyje vykusiame triatlono čempionate būtų pasiekusi geresnių rezultatų, jei ne trauma, patirta Italijoje.
„Rezultatas būtų geresnis, jei būčiau galėjusi specialiai ruoštis triatlonui, todėl nesutinku su rinktinės trenerio Vidmanto Urbono viešais pasisakymais, kad esu stovinti vietoje. Jeigu jis kalba apie prastą mano formą, galėjo bent užsiminti, kad buvau patekusi į avariją ir negalėjau sportuoti.
Galbūt jis pyksta, kad išvažiavau treniruotis į Italiją ir palikau jo klubą?” – spėliojo A.Padleckaitė.
Triatlono čempionato prizininkė prisiminė, kad V.Urbonas nebuvo patenkintas jos noru treniruotis Italijoje.
„Jis buvo nepatenkintas, kai išvažiavau į Italiją, sakė, kad ten tinkamai nepasiruošiu. Jis mane pažįsta septynerius metus, žino mano galimybes, bet aš nesutinku su tokia jo motyvacija.
Nė vienas treneris viešai neturėtų taip kalbėti. Jo tokiu poelgiu stebiuosi ne tik aš, bet ir kiti treneriai. Ko gero, vienintelis treneris, kuris visada mane palaikys, yra Bronius Kraujalis”, – sako A.Padleckaitė.
Patinka konkuruoti komandoje
A.Padleckaitė tikina, kad būtent Italijos triatlono klube jai yra didžiausios galimybės pasiekti aukštų rezultatų. Ten ji gali treniruotis ir lygumose, ir kalnuose. O klimatas tinkamas sportuoti ištisus metus, nes žemiausia temperatūra žiemą būna vos du laipsniai šalčio. Mergina Italijoje treniruojasi jau penkis mėnesius.
Sportininkė įvardijo treniravimosi komandoje pranašumą. Pasak jos, net ir pavargusi ar šiek tiek pritinginti ji privalo neatsilikti nuo kitų sportininkų.
„Tai yra spyris į užpakalį. Panevėžyje sportuodavau viena, todėl minti dviratį galėjau ir labai lėtai. Tačiau komandoje atsiveria kitokios galimybės. Jei visi mina greičiau, tai ir aš privalau neatsilikti. Tiesiog yra didesnis noras stengtis”, – prisipažįsta dvidešimt dvejų metų mergina.
Pasak jos, dar vienas privalumas – konkurencija. Lietuvoje ji yra vienintelė triatlonininkė mergina, todėl nejaučia konkurencijos. O Italijoje jai patinka konkuruoti su kitomis klubo merginomis.
Italijoje laukia širdies draugas
A.Padleckaitė, pernai Panevėžio kolegijoje baigusi kineziterapijos studijas, kol kas negalvoja apie darbą pagal šią specialybę. Ji tikina, kad sportas yra didžiausia jos gyvenimo aistra, ir džiaugiasi, kad iš jo gali pragyventi.
„Noriu visa atsiduoti sportui, o apie darbus dabar negalvoju. Sportas man yra malonumas ir pragyvenimo šaltinis. Be to, dvidešimt šešerių metų triatlonininkai pasiekia geriausius savo rezultatus. O man dar tik dvidešimt dveji, tad viskas priešaky”, – mano ji.
Nors A.Padleckaitė jau penkis mėnesius sportuoja Italijos triatlono klube, sako neišdavusi Lietuvos ir atvyksta į gimtinėje vykstančias svarbias varžybas. Sugrįžusi į Baltijos triatlono čempionatą ji Panevėžyje dar bus iki rugpjūčio pabaigos.
„Šeštadienį vyksiu į varžybas Estijoje, o rugpjūčio pabaigoje sugrįšiu į Italiją. Nors priklausau Italijos triatlono klubui, į varžybas Lietuvoje visada sugrįžtu”, – tikina ji.
A.Padleckaitė prisipažįsta Italijoje susiradusi ir draugą. Ji atskleidžia, kad širdies draugas taip pat yra sportininkas, tačiau daugiau apie jį atsisako kalbėti.
„Nenoriu daugiau nieko komentuoti, tačiau prisipažinsiu, kad jis gali būti dar viena priežastis, dėl kurios norėčiau ilgam pasilikti Italijoje”, – „Panevėžio rytui” sakė A.Padleckaitė.
Apie avariją nieko nežinojo?
Pasaulio ultratriatlono čempionas V.Urbonas „Panevėžio rytui” sakė, kad jis tiesiog lygina praėjusių ir šių metų A.Padleckaitės rezultatus ir mato, kad jie – prastėja.
„Kaip Lietuvos rinktinės treneris aš tai pastebiu, todėl ir turiu kalbėti. Tai faktas, kuris man, kaip rinktinės treneriui, kelia tam tikro nerimo”, – sakė V.Urbonas.
Pašnekovas teigė, kad apie tai, jog jo buvusi auklėtinė buvo patekusi į avariją, nieko nežinojo, tačiau vėliau prisipažino viena ausimi kažką lyg girdėjęs. Pati sportininkė jam apie tai nieko nesakiusi.
Kitų sporto šakų treneriai mano, kad šioje situacijoje neteisus yra V.Urbonas, nes bet kokiu atveju jis, kaip rinktinės treneris, apie Lietuvos garbę ginti pretenduojančius sportininkus privalo žinoti viską.
„Rinktinės treneris privalo palaikyti ryšius su klubu, kur treniruojasi sportininkas, su pačiu kandidatu į rinktinę, o išgirdęs ką nors kad ir viena ausimi, pats turėtų išsiaiškinti visas smulkmenas ir išgirsti viską jau abiem ausimis”, – kalbėjo treneriai.