Premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės programoje numatyta per artimiausius tris mėnesius priimti sprendimus, būtinus tiesioginiams merų rinkimams įteisinti.
Seimo socialdemokratų frakcija yra įregistravusi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato rinkti merus tik iš partijų pasiūlytų kandidatų.
Jei pataisos būtų priimtos, tiesiogiai išrinkti merai turėtų didesnes galias tik juos verčiant iš posto. Dabartinį savivaldybės vadovą atleisti iš pareigų gali pusė tarybos narių, o tiesiogiai išrinktą merą – trys penktadaliai tarybos narių.
Dauguma „Klaipėdos” kalbintų politikų mano, kad tiesioginius miesto mero rinkimus laimėtų dabartinis uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius.
Du sąrašai rinkimams
Ministras Pirmininkas G. Kirkilas „Klaipėdai” sakė, kad jis yra už tiesioginius merų rinkimus.
„Seimo socialdemokratų frakcija yra įregistravusi įstatymo pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, jos bus svarstomos rudenį”, – tvirtino Premjeras.
Seimo narė socialdemokratė Irena Šiaulienė sakė, kad rinkėjai per savivaldybių rinkimus gautų du sąrašus. Viename jų būtų surašyti kandidatai į tarybas, o kitame – partijų numatyti kandidatai į merus. „Įstatymo pataisos numato, kad tik partijos gali pasiūlyti kandidatus į savivaldybių vadovus”, – sakė parlamentarė.
Jos teigimu, tokiai merų rinkimų sistemai nereikia keisti šalies Konstitucijos.
„Tiesiogiai išrinkti savivaldybių vadovai turėtų tuos pačius įgaliojimus, kaip ir dabartiniai merai. Tik atšaukti iš pareigų juos galėtų trys penktadaliai tarybos narių”, – paaiškino I.Šiaulienė.
Pagal dabartinius įstatymus nuversti merą užtenka pusės tarybos narių balsų.
Už partijos nugaros
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis mano, kad tiesioginių merų rinkimų nebus.
„Socialdemokratai galėjo per dvejus metus parengti visas įstatymų pataisas, reikalingas pakeisti Konstituciją. Tačiau jie visą laiką stabdė procesą. Matyt, jiems nenaudingi tiesioginiai merų rinkimai”, – sakė Seimo narys.
Jis kritikavo socdemų pasiūlytas įstatymo pataisas, nes tai, anot parlamentaro, ne tiesioginiai merų rinkimai, o sąrašuose esančių kandidatų reitingavimas.
„Taip išrinktas meras vėl galės pasislėpti už savo partijos nugaros. Visą kaltę už savo darbus ar neveikimą suversti kitiems”, – tvirtino Seimo narys.
Pasak jo, tiesioginiai mero rinkimai – visų pirma didesnė savivaldybės vadovo atsakomybė ir įgaliojimai.
„Pagal socdemų scenarijų išrinktas meras bus tik vestuvių generolas”, – šmaikštavo E.Masiulis.
Prasidėjo forsavimas
Seimo Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė mano, kad pradėjus darbą dėl tiesioginių mero rinkimų nuo rugsėjo pradžios užtektų laiko ir Konstitucijai pakeisti, nes pataisos yra užregistruotos.
Klaipėdos tarybos Liberalų ir centro frakcijos pirmininkas Povilas Vasiliauskas mano, jog neužteks laiko įstatymams pakeisti, kad merai būtų renkami tiesiogiai.
Taip pat mano ir miesto savivaldybės tarybos Rusų sąjungos frakcijos seniūnė Jelizaveta Daugininkienė ir Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Vigantas Žala.
„Apie tiesioginius mero rinkimus diskutuoja jau antras Seimas, o dabar prasidėjo forsavimas”, – stebėjosi jis.
Pasak V.Žalos, tiesiogiai rinkti savivaldybių vadovus yra suinteresuotos tos partijos, kurios dabar turi daugiau merų postų. „Per pusmetį išreklamuoti naujus lyderius – tikrai sudėtinga”, – tvirtino jis.
J.Daugininkienė mano, kad tiesiogiai išrinktam merui turi būti suteikta daugiau valdžios.
„Dabar meras – tik tarybos pirmininkas, o vykdomosios valdžios svertai priklauso administracijos direktoriui. Todėl meras panašesnis į Prezidentą nei į miesto vadovą” – sakė ji.
Kandidatai neaiškūs
Tik liberalcentristai yra apsisprendę, ką siūlytų į merus, jei vyktų tiesioginiai rinkimai.
„Pernai spalį partijos skyriaus visuotiniame susirinkime numatėme, kad kandidatu į merus nuo liberalcentristų bus Rimantas Taraškevičius. Jis kandidatuotų abiem atvejais, jei savivaldybės vadovas būtų renkamas iš tarybos narių ar tiesiogiai”, – sakė P.Vasiliauskas.
Konservatoriai turi savivaldybių rinkimams sąrašo lyderį – Naglį Puteikį. Pasak V.Žalos, jei būtų tiesioginiai merų rinkimai, tai kandidatą turėtų rudenį išrinkti partijos skyriaus visuotinis susirinkimas.
E.Masiulis nei paneigė, nei patvirtino, kad tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvaus europarlamentaras Eugenijus Gentvilas. Dėl to Liberalų sąjūdis apsispręs rudenį.
I.Šiaulienė irgi kalbėjo apie sprendimus rudenį, bet ji paminėjo vieną iš galimų kandidatų į miesto merus Valentiną Greičiūną – KLASCO generalinį direktorių.
Nei A.Staponkienė, nei J.Daugininkienė neminėjo konkrečių kandidatų į merus iš savo partijų. Paklaustos, ar pačios sutiktų būti miesto vadovėmis, jos atsakė, kad apie tai negalvojo, nes niekam dar nesiūlė balotiruotis.
Laimės R.Taraškevičius
„Būčiau blogas liberalcentristas, jei nesakyčiau, kad stipriausias kandidatas į merus yra Rimantas Taraškevičius”, – sakė P.Vasiliauskas.
Anot J.Daugininkienės, R.Taraškevičius – geriausias kandidatas į merus, nes mažai politikuoja, o daugiau ūkininkauja. „Jis moka gesinti politines aistras. Nekritikuoja Vyriausybės, kad gautų daugiau naudos Klaipėdai”, – negailėjo pagyrų politikė.
I.Šiaulienė taip pat mano, kad R.Taraškevičius gali laimėti tiesioginius mero rinkimus.
„Sėkmingai politinę kampaniją vykdo Naglis Puteikis, kuris irgi turi šansų tiesioginiuose rinkimuose”, – pastebėjo parlamentarė.
Anot E.Masiulio, R.Taraškevičiaus sėkmė priklausys nuo to, kaip jo darbus įvertins miestiečiai.
„Tačiau situacija bus visiškai neaiški, kieno galimybės didesnės, jei dėl mero posto sutiks varžytis kai kurie klaipėdiečiai Seimo nariai”, – pastebėjo E.Masiulis.
Pasak V.Žalos, R.Taraškevičius yra kasdien matomas, apie jį daug rašoma spaudoje, kalbama per radiją, rodoma per televiziją. „Jis visur juosteles karpo”, – šmaikštavo konservatorius.
V.Žala mano, kad kitam politikui būtų sunku tiek „prasimušti” į žiniasklaidą, todėl dabartinio miesto vadovo šansai laimėti tiesioginius mero rinkimus yra dideli.
A.Staponkienė nespėliojo, kas galėtų laimėti uostamiesčio mero rinkimus. „Dar neaišku, kokius kandidatus partijos kels, todėl nerimta ką nors prognozuoti”, – mano parlamentarė.