Abejotina labdara bus peržiūrėta

Nors buvusio ūkio ministro palaiminimu išdalyta parama sukėlė abejonių net jo įpėdiniui, paaiškėjo, kad įstatymai nepažeisti ir bausti nėra ką

Naujojo ūkio ministro Vyto Navicko nurodymą vykdžiusi Ūkio ministerijoje (ŪM) sudaryta komisija suabejojo paskutiniais jo pirmtako „darbiečio” Kęstučio Daukšio sprendimais. Ji siūlo peržiūrėti ŪM valdomų bendrovių paskirstytą 11 mln. litų labdarą. Spredimus, pagal kuriuos atriekta 2,7 mln. litų, rekomenduojama atšaukti.

Navicko ryžtą elgtis principingiau tramdo komisijos nuostata, kad teisiškai nėra prie ko prikibti. Ministras viliasi, kad „Rytų skirstomųjų tinklų”, „Lietuvos energijos”, „Lietuvos elektrinės”, „Mažeikių naftos” ir „Klaipėdos naftos” stebėtojų tarybos patikrins įmonių valdybų sprendimus. Pasimokius iš klaidų žadama rengti labdaros skirstymo taisykles.

Teisėta, bet abejotina

Porą savaičių plušėjusi komisija konstatavo, kad minėtos ŪM kontroliuojamos įmonės paramą paskirstė teisėtai, bet ne visi sprendimai buvo pakankamai pagrįsti. Komisijai abejonių sukėlė kai kurių paramos gavėjų statusas.

Bendrovės tūkstančius ir šimtus tūkstančių litų užsimojo atseikėti įvairioms religinėms bendruomenės, sporto klubams ir viešosioms įstaigoms.

Daugiausiai – 970 tūkst.litų abejotinos paramos skyrė „Rytų skirstomieji tinklai”. Iš jų 200 tūkst. litų buvo atseikėta Lietuvos dviračių sporto federacijai, 155 tūkst.- Lietuvos futbolo federacijai. Kiek mažiau – po 105 tūkst. litų turėjo gauti Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė” ir religinės muzikos festivalio organizatorė viešoji įstaiga „Pax et Bonum”, 100 tūkst. litų – Kretingos evangelikų liuteronų parapija.

Panašią sumą – 940 tūkst. litų – lengva ranka paskirstė „Lietuvos energija”. 300 tūkst. litų įmonė numatė jau minėtai Lietuvos futbolo federacijai, po 150 tūkst. – Liubertienės vidurinei mokyklai ir Nacionalinio simfoninio orkestro rėmėjų klubui.

„Mažeikių nafta” įsislaptino

Kiek mažesnėmis apsukomis pasižymėjo „Lietuvos elektrinė”. Tačiau jos sprendimai komisijai pasirodė keisti dėl 470 tūkst. litų paramos. Bendrovė ketino skirti 150 tūkst. litų Klaipėdos sunkiosios atletikos sporto klubui, po 100 tūkst. – Lietuvos vandensvydžio ir Lietuvos žolės riedulio federacijoms.

Iš bendrovės „Klaipėdos nafta” abejotinai paskirstytų 315 tūkst. litų daugiausiai – 150 tūkst. litų – planavo gauti viešoji įstaiga „Gyvenimo versmė”, 80 tūkst. – „Gražuolė Venta”.

Mažiausiai klausimų sukėlė „Mažeikių naftos” valdybos sprendimai, tačiau su šia bendrove ministerija turėjo daugiausiai vargo. Aptikusi palyginti menką – 50 tūkst. litų – abejotiną labdarą vienai viešajai įstaigai ministerija negalėjo pateikti šios informacijos žiniasklaidai, nes bendrovė pareikalavo konfidencialumo. „Skambinau atstovui, konsultavausi su teisininkais. Manau, kad 40 proc. bendrovės valdanti valstybė turi teisę informuoti visuomenę. Kokios gi čia paslaptys – labdara, socialiniai projektai. Tačiau jie užprotestavo. Bet taip to nepaliksiu. Važiuosiu pats į Mažeikius”, – LŽ sakė Navickas.

Nėra ką bausti

Išvadose komisija siūlo persvarstyti visų potencialių paramos gavėjų prašymus. Dėl tų prašymų, kurie yra nepagrįsti atšaukti sprendimus.

„Komisija negali pakeisti sprendimų, ji tik pateikia nuomonę iš šalies. Tačiau kadangi esame akcininkai, galime inicijuoti susirinkimus. Būtent Stebėtojų taryba yra aukštesnis valdymo organas, galintis pakeisti valdybos sprendimus”, – sakė Navickas.

Paklaustas, ar pareikalaus atsakomybės iš ministerijos deleguotų valdybos narių, nesustabdžiusių įtartinų veiksmų, Navickas pripažino, kad jo rankos surištos. „Konstatuota, kad sprendimai teisėti. Ministerijos atstovai įstatymų nepažeidė. Atrodytų, už žioplumą, neįsigilinimą? Tačiau nebuvo reglamento, taisyklių. Įvertinti bus galima tik vėliau, stebint kitus jų veiksmus”, – LŽ sakė ministras.

Ši situacija skatina kuo greičiau sukurti paramos lėšų skyrimo principus ir tvarką tokiose bendrovėse.

Priekaištas Daukšiui

Navickas teigė, kad komisija neatliko detektyvų vaidmens – neieškojo įtartos Darbo partijos naudos. „Čia jūsų, žurnalistų, darbas tikrinti, kas už ko stovi”, – sakė jis.

Ministras taip pat nenorėjo „tarkuoti” savo pirmtako Daukšio, bet pastebėjo, kad jam nederėjo paskutinėmis dienomis paleisti labdaros mašinos. „11 milijonų litų paskirstyti skubotai – paskutinėmis dienomis. Kiekvienas laiku padarytas sprendimas niekada nesukels tokių abejonių kaip skubotas, neturintis motyvuoto paaiškinimo, sukeliantis emocijas ir įtarinėjimus, – priekaištavo politikas. – Gal ir ne iš blogos valios, o iš nepatyrimo, noro kuo greičiau padaryti kuo daugiau. Bet kiek persistengė”.

Daukšys LŽ sakė, nejaučiąs kaltės už valdybų sprendimus. „Ministras valdyboms nevadovauja. Ten žmonės priima asmeniškus sprendimus. Aš į valdybų reikalus niekada nesikišau ir nesikišiu”, – sakė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.