Linininkystė, seniausia Lietuvos žemdirbystės šaka, atsidūrė ant išnykimo ribos. Visoje šalyje jų beauginama vos tūkstantis hektarų, nors prieš trejetą metų šių pasėlių plotas buvo kone 10 kartų didesnis.
Viena iš priežasčių, lemiančių linų pasėlių plotų mažėjimą, ta, kad pernai linų hektaras jų augintojams davė vidutiniškai po 200 litų nuostolio.
Tokias linininkų problemas augintojai išsakė neseniai linų perdirbimo cechą atidariusiame Vaitekūnų ūkyje Balsiuose (Pakruojo raj.), kur buvo organizuotas Upytės bandymų stoties surengtas seminaras.
Linų augintojai Balsiuose akcentavo, kad jų problemų nesprendžia Vyriausybės patvirtinta Linų sektoriaus plėtros programa, nes 2006-2008 metais numatyta tam skirti vos po 3 mln. litų, kuriuos vargu ar bebus kam įsisavinti, jei linų augintojų kasmet masiškai mažėja.
Su tokiomis nuotaikomis šalies linų augintojai dar kartą priėmė kreipimąsi į aukščiausią šalies valdžią, kad ši atkreiptų dėmesį į nykstančią Lietuvos žemdirbystės šaką.