Latvijos zoologijos sodas tebešluosto nosį Lietuvai

Į kaimyninę šalį pasigėrėti gyvūnų parku kasmet vyksta tūkstančiai tautiečių

Apsilankius išpuoselėtame Rygos zoologijos sode kilo abejonių, ar verta rašyti apie jį, nes lietuviai dar labiau nusivils varganai atrodančiu Kaune esančiu Lietuvos zoologijos sodu. Tačiau latviai paguodė, kad jiems pasisekė tik todėl, kad žvėrys įkurdinti sostinėje.

Pakeri kruopščiai prižiūrėta teritorija

Šeštadienio rytą prie zoologijos sodo jau būriavosi daugiau kaip šimtas žmonių. Veikia dvi kasos, todėl eilėje ilgai stovėti nereikia. Bilietai (suaugusiajam 2,5 lato, arba 12,5 lito) šiek tiek brangesni nei Kaune (8 litai vasaros sezono metu), tačiau tai, kad tiek verta mokėti, pajunti vos patekęs į sodo teritoriją.

Sodo takeliai išasfaltuoti, visur tvarkinga, švaru, net nesijaučia, atrodytų, neatsiejamo gyvūnų kvapo. Veja trumpai nupjauta, žolė nenudžiūvusi, gyvūnų aptvarai atrodo tvarkingai. Pasijunti lyg patekęs į gražiai prižiūrėtą kaimo turizmo ar pavyzdinę sodybą.

Lankytojai sode sugaišta ne vieną valandą, tačiau dėl to nepatiria nepatogumų: keliose vietose veikia nemokami tualetai, įrengtos kavinaitės, pardavinėjami ledai, gėrimai. Grožio suteikia ir tai, kad sodas įsikūręs didžiuliame parke tarp pušų ir šalia ežero. Nuo ežero pusės į sodą patekti nepavyks, nes pakrantė apjuosta tvora.

Viso zoologijos sodo teritorija – 20 hektarų (Kauno – apie 15,9 ha). Sodas įkurtas 1912 metais (Kaune – 1938 metais) ir nuo to laiko pastatų, aptvarų išdėstymas beveik nepasikeitė. Lankytojų veidai nušvinta jau išvydus ryškiaspalvius flamingus, turbūt neatsitiktinai apgyvendintus šalia įėjimo. Iš viso sode gyvena 438 gyvūnų rūšių (Kaune – 274) atstovai, tarp jų – kelių rūšių meškos, liūtai, tigrai, buivolai, asilai, zebrai, kengūros (tiesa, ne tokios didelės, kaip daugelis įsivaizduoja), mažosios pandos, stručiai, aligatorius, didieji Galapagų salų vėžliai. Matyti, kad gyvūnams stengiamasi sudaryti kuo natūralesnes gyvenimo sąlygas, tačiau lankytojams tai ne visada į naudą. Pavyzdžiui, tigrai laksto didžiuliame aptvare, dažnai pasislepia tarp medžių ir jų nepamatysi. Panašiai gyvena ir vilkai.

Latviai skiria daugiau pinigų

„Neabejoju, kad Kauno zoologijos sodas kenčia tik dėl to, kad yra ne sostinėje. Pastaraisiais metais nebuvau jame, tačiau žinau situaciją. Mūsų sodas nuo centrinės valdžios įstaigų yra nutolęs maždaug 10 kilometrų, jūsų – kur kas daugiau”, – mano Rygos zoologijos sodo informacijos centro atstovas Ingmaras Lidaka.

Anot jo, Rygos sodo metinis biudžetas siekia apie 1,2 milijono latų (apie 6 milijonus litų). Apie 40 proc. šios sumos surenkama už bilietus, kitą dalį skiria miesto savivaldybė ir vyriausybė. „Atskiriems projektams taip pat skiriamos lėšos iš vyriausybės ir aplinkos apsaugos fondo. Dabar statomas žirafų namas, kuris kainuos 700 tūkstančių latų (3,5 mln. litų). Tam lėšas skiria valdžia”, – sakė I.Lidaka. Tikimasi greitu laiku pastatą baigti ir jame apgyvendinti žirafas (Kaune ir dabar gyvena dvi žirafos).

Kauno zoologijos sodo biudžetas yra beveik 3 milijonais litų mažesnis. Šiemet Finansų ministerija jam skyrė 3,150 mln. litų. Į šią sumą įeina 800 tūkstančių litų, kuriuos pats sodas planuoja surinkti už bilietus. Šiemet dar 200 tūkst. litų gauta iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, už šias lėšas bus asfaltuojami sodo takeliai.

I.Lidaka teigė, kad Kauno zoologijos sodas turi savo privalumų. „Jis įsikūręs labai geroje vietovėje. Statūs kalnai reikalingi kai kuriems gyvūnams, o per jūsų sodo teritoriją tekantis natūralus upeliukas – kiekvieno zoologijos sodo svajonė”, – sakė latvis.

Prašo neerzinti aligatoriaus

Apie tai, kad Rygos zoologijos sode lankosi daug lietuvių, liudija ir užrašai lietuvių kalba. Vienas, įrengtas šalia aligatoriaus, prašo nemesti monetų į šį gyvūną.

„Nežinau, kaip pasakyti, kad lietuviai neįsižeistų, tačiau latviai nebemėto pinigų į gyvūnus. Tai daro tik lietuviai? Ne, pas mus atvyksta ir estų”, – nusijuokė I.Lidaka. Jis teigė, kad Latvijos spaudoje nuolat pateikiama daug informacijos apie zoologijos sodą, todėl gyventojams įkalta į galvą, ko daryti nepatartina. Nežinia, kiek tuo galima tikėti, nes teko matyti, kad maisto gyvūnams duoda ir latviai.

Beje, minimas aligatorius į Rygos zoologijos sodą buvo atvežtas 1935 metais, kai jam buvo 2 metukai. Sode gyvena ir du Galapagų salų vėžliai. Šie 11 metų gyvūnai sveria po 106 kilogramus. „Jų svorį neseniai išbandė ir jūsų stipruolis Žydrūnas Savickas. Galėtų jis atvykti ir vėliau, nes šie vėžliai išauga iki 200 kilogramų svorio”, – sakė I.Lidaka ir vėlgi paprašė neerzinti vėžlių, nekišti nieko jiems į burną, nebandyti pakelti ir pan.

Šie gyvūnai aptverti tik žema tvorele. Beje, sode labai daug gyvūnų galima paliesti. Tiesa, kai kurie narvai apjuosti laidais, kuriais teka elektros srovė, todėl lankytojai negali pasiekti gyvūnų.

„Protingas žmogus kvailysčių neiškrės, o nuo kvailių neapsisaugosi. Prie aligatoriaus niekas nėra bandęs prieiti, tačiau 1996 metais vienas girtas vyriškis įkrito į meškų aptvarą. Jį sudraskė”, – pasakojo I.Lidaka.

Lietuviškas tigras nepateisino vilčių

Per metus Rygos zoologijos sode apsilanko 290-300 tūkstančių žmonių. (Kaune pernai apsilankė 142 tūkst. žmonių). Ano I.Lidakos, šio skaičiaus peržengti niekaip nepavyksta. „Anksčiau sodas buvo pagrindinė atrakcija Rygoje, o dabar mieste yra vandens atrakcionų parkas, „Lido” pramogos ir pan. Jie mūsų konkurentai”, – sakė pašnekovas.

Anot jo, kasmet į sodą atvažiuoja dešimtys tūkstančių lietuvių. „Beje, perduokite, kad iš Kauno pas mus atvykęs tigras Mirgis nepateisino vilčių. Jis visai nesidomi mūsų patele, nebežinome, ką daryti. Gal jam „Viagros” duoti, o gal jis kitokios orientacijos?” – juokavo I.Lidaka. Kauno zoologijos sodo atstovai mano, kad greičiausiai kalta patelė, kuriai neįtiko jau ne vienas jaunikis.

Šiuo metu Rygoje nėra dramblių, tačiau tikimasi, kad iki 2012 metų jie vėl turėtų apsigyventi sode. Paskutiniai buvo išvežti į Olandiją prieš dvejus metus. „Jų narvas buvo pastatytas, kai įrengtas pats sodas. Dabar visai kitaip suvokiamos tinkamos sąlygos. Drambliams čia buvo per ankšta, jie galėjo tapti invalidais arba nugaišti. Dabar vienas mūsų dramblių jau susilaukė trijų palikuonių. Tikimės, kad vienas jų grįš į Rygą”, – sakė I.Lidaka.

Nėra informacinių ženklų

Rygos pakraštyje įsikūrusiam sodui galima prikišti tik tai, kad gatvėse nėra nuorodų į šį objektą. Todėl Rygos nepažįstantiems keliautojams patartina iš zoologijos sodo interneto svetainės atsispausdinti žemėlapį, parodantį tiesiausią kelią. Kaune yra nuorodų į zoologijos sodą, tačiau kai kurios jų kažkodėl nukreipia į priešingą pusę (kaip Birštono gatvėje). Pasiryžusiems keliauti į Rygą – iki zoologijos sodo nuo Kauno yra 268 kilometrai (taip skelbia užrašas pačiame sode). Kelionė automobiliu užtruks apie 4 valandas, nes nemažai kelių tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra remontuojami.