Laivybos ir įdarbinimo kompanijų personalo inspektoriams vasara – karščiausias metas. Chroniškai stinga jūrininkų.
Inspektoriai skundžiasi, kad ir kvalifikuotų jūreivių net su žiburiu nerasi, jeigu skubiai prireiktų ką nors pakeisti jūroje.
Vidutinio amžiaus jūrininkai dažniausiai stengiasi į reisą išplaukti žiemą ir pavasarį, kad vasarą grįžtų namo ir per ato-stogas pabūtų su savo vaikais. Jaunimas taip pat linkęs vasaros mėnesiais linksmintis krante ir pasirodo tik artėjant rudeniui.
„Dvi dienas ieškojau, kuo pakeisti vieną jūreivį, kuris laive susižeidė koją ir nebegalėjo dirbti. Laivo savininkas prašė surasti patyrusį žmogų, mokantį dirbti su suvirinimo aparatu ir, suprantama, turintį tarptautinį sertifikatą. O tokių ir žiemą nedaug”, – pasidalijo sunkumais vienos įdarbinimo kompanijos vadybininkas.
Mes dar pakalbėsime apie jūreivius-suvirintojus. Tačiau kodėl jūrinėje Klaipėdoje, kuri jau 10 metų tiekia darbo jėgą užsienio laivynui ir kurioje maždaug 13 tūkstančių žmonių turi jūrininkų knygeles, trūksta jūrininkų?
Prieita prie to, kad Lietuvos laivybos ir įdarbinimo kompanijos spausdina skelbimus Liepojos ir Kaliningrado laikraščiuose, kaimyninėse šalyse jūrinių kadrų nepaliaudamos ieško internetu.
Tas pats vadybininkas aiškino, kad tarp jaunų mechanikų iš Lietuvos dabar ypač populiaru įsidarbinti naftos platformose, kur taip pat galima neblogai uždirbti, o po dviejų ar trijų budėjimo savaičių dvi savaites ilsėtis namuose. Kas po to norės pusei metų plaukti į jūrą? Tik pagyvenę, kurie prie to įpratę ir bijo keisti savo gyvenimą.
Vakarų laivybos kompanijose pusmetiniai reisai – jau didelė retenybė. Stengiamasi jūrininkus pakeisti kas 2-3 mėnesius. Mūsų laivų savininkai šioje srityje taupo.
„Stinga jaunų kvalifikuotų jūrininkų. Norint dirbti sudėtinguose šiuolaikiniuose laivuose, reikia tvirto teorinio ir praktinio pasirengimo. Esant intensyviai laivybai, svarbi ir gera fizinė forma. Užsienio laivų savininkai neretai atsisako priešpensinio amžiaus karininkų ir ypač eilinių jūrininkų, kurie dažnai nemoka anglų kalbos, nors ir turi didelę patirtį”, – dar vieną problemą nurodė Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys.
Vyresnioji karta mokėjo viską
Lietuvos laivybos kompanijos „pagyvenusius” eilinius jūrininkus laiko savo aukso fondu, kuris, deja, jau palaipsniui senka.
Ne paslaptis, kad vyresnės kartos jūreiviai ir motoristai – visų galų meistrai, moka ir metalą virinti, ir tekinti, ir šaltkalvio darbus, o laivuose tai gana svarbu.
„Dėl amžiaus jie neturi didelių ambicijų, kaip mūsų jaunimas, kurio jau nepatenkina gana nedideli atlyginimai Lietuvos laivybos kompanijose. Todėl jie ir ieško „neišlepintų” kadrų kaimyniniame Kaliningrade”, – problemos esmę aiškino vienos įdarbinimo agentūros darbuotojai.
Lietuvos laivyno amžiaus vidurkis – gana didelis. Tačiau stebina tai, kad net ir aukcione pristatyti 25 metų Lietuvos jūrų laivininkystės balkeriai buvo parduoti už gana didelę kainą – pirkėjams patiko jų gera techninė būklė. Čia jūrininkai visada sugebėjo tinkamai prižiūrėti laivų mechanizmus, netingėjo atlikti dažymo darbus, todėl seni laivai puikiai atrodo.
Tačiau dabar laivyne mažėja tokių specialistų, jūreivių ir motoristų, kurie moka paruošti paviršių dažymui arba staklėmis ištekinti trūkstamą detalę. Tai sugebėjusi vyresnioji karta išeina į pensiją, o jaunuoliai tekinimo darbų nemokomi.
„Trūksta jūreivių-suvirintojų, jūreivių-tekintojų, elektromechanikų. Net nežinome, ar Klaipėdoje jie dabar rengiami. O paprasti jūreiviai, išskyrus Klaipėdos laivininkų mokyklos absolventus, po dviejų mokymo mėnesių apskritai nieko nemoka, netgi taisyklingai rankose laikyti teptuką”, – skundėsi vienos Lietuvos laivybos kompanijos kadrų skyriaus darbuotojai.
Laivininkų mokykloje nesurinkta moksleivių
Per daugiau nei 40 metų Klaipėdos laivininkų mokykla išleido daugiau nei 7 tūkstančius eilinių jūrininkų. Šiandien čia rengiami kvalifikuoti jūreiviai, jūreiviai-suvirintojai, jūreiviai-virėjai, motoristai-elektrikai.
„Kasmet išleidžiame po 40 jūreivių-suvirintojų. Jūreivių-tekintojų nerengiame. Laivų savininkai nė karto to nepageidavo. Šiuolaikiniuose laivuose tekintojų nereikia, galima greitai atgabenti į laivą trūkstamą detalę”, – sakė Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Vytautas Benetis.
Direktoriui nerimą kelia kitkas: mažėja jaunimo susidomėjimas jūrininko profesija. Šiais metais vietoje 175 moksleivių surinko tik 100. Jis netgi pabarė, kad laikraščiuose spausdinama per daug neigiamos informacijos apie sunkų darbą jūroje, apie socialinį jūrininkų pažeidžiamumą ir kitas problemas. Tai neva menkina jūrininko profesiją jaunuolių akyse, todėl jie renkasi lengvesnį darbą.
Rašysi ar nerašysi, tačiau ši tendencija gyvuoja visose Vakarų Europos šalyse. Tuštėja jūrinės mokymo įstaigos. Jeigu Europos Sąjunga ir Europos Bendrija nesusimąstys, kad reikia skubiai kelti jūrininko profesijos prestižą – teikti įvairias lengvatas ir aukštas socialines garantijas, laivynuose dirbs vien tik išeiviai iš Pietryčių Azijos.