Ukrainos prezidentas turėjo nusileisti ir premjeru skirti varžovą
Naktį į ketvirtadienį politinėje krizėje Ukrainoje įvyko posūkis, kurį vieni vadina vakarykščių jėgų revanšu, kiti – subtiliu kompromisu.
Prezidentas Viktoras Juščenka nesiryžo paleisti Aukščiausiąją Radą ir sutiko teikti savo buvusio varžovo Viktoro Janukovičiaus kandidatūrą į premjero postą.
Tuo pat metu parlamente suformuota nauja koalicija, kuriai priklauso keturių politinių jėgų atstovai. „Oranžinės revoliucijos” lyderių – V.Juščenkos ir Julijos Timošenko keliai galutinai išsiskyrė. Ekspremjerė perėjo į opoziciją.
Nori būti suprastas
V.Juščenka iki paskutinių akimirkų negalėjo apsispręsti: teikti Regionų partijos lyderio V.Janukovičiaus kandidatūrą ar paleisti Aukščiausiąją Radą. Abu variantai jam buvo neparankūs.
Pirmasis reiškė, kad vienas svarbiausių „oranžinės revoliucijos” tikslų – integracija į Vakarų gynybines ir ekonomines struktūras – tols, nes vyriausybei vadovaus žmogus, Ukrainos ateitį siejantis tik su Rusija.
Tačiau prezidentas žinojo, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai demokratinėms jėgoms nieko gero neduos. Proprezidentinis susivienijimas „Mūsų Ukraina” per naują balsavimą gautų tikriausiai dar mažiau mandatų.
Po šešias valandas užtrukusių konsultacijų su Aukščiausiosios Rados pirmininku Aleksandru Morozu ir V.Janukovičiumi V.Juščenka vidurnaktį pagaliau apsisprendė teikti Regionų partijos lyderio kandidatūrą į premjero postą. Beje, V.Janukovičius trečiadienį žurnalistams Kijeve mažiausiai keturis kartus sakė, kad „prezidentas nedrįs paleisti parlamento”.
Savo kalboje per nacionalinę televiziją V.Juščenka pareiškė: „Prašau tautą suprasti tokį mano apsisprendimą. Suprantu visą šio sprendimo sudėtingumą tiek šalies rytuose, tiek vakaruose. Turime unikalią galimybę sujungti du Dnepro krantus”.
Tačiau tūkstančiai ukrainiečių, aktyviai dalyvavusių „oranžinėje revoliucijoje”, jaučiasi nusivylę – tos jėgos, prieš kurias kovota 2004-ųjų rudenį, atsirevanšavo.
Keturių koalicija
„Oranžinė koalicija” parlamente žlugo, kai liepos pradžioje V.Janukovičius į savo stovyklą perviliojo socialistus, vadovaujamus A.Morozo.
Netrukus susiformavo vadinamoji antikrizinė koalicija, kurioje pirmu smuiku grojo daugiausiai mandatų parlamente turinti Regionų partija, o jaunesniaisiais partneriais tapo perbėgėliai socialistai ir komunistai. Užvakar prie šios trijulės prisijungė „Mūsų Ukraina”.
Tiesa, kai kurie radikalesni šio susivienijimo atstovai tvirtina, kad jiems su Regionų partija – ne pakeliui. Pavyzdžiui, vicepremjero pareigas einantis Viačeslavas Kirilenka sakė, kad jis kaip ir kiti jo vienminčiai valdančiajai koalicijai nepriklausys.
J.Timošenko blokas (JTB), kurio lyderė primygtinai ragino V.Juščenką paleisti parlamentą, liks pagrindinė opozicinė jėga. JTB vadovės pavaduotojas Aleksandras Turčinovas BBC korespondentui teigė, kad politinė krizė šalyje nesibaigs. Pasak jo, „tik pirmalaikiai rinkimai būtų iš esmės pakeitę situaciją”.
Reakcija Rusijoje
Rusijoje, kur padėtis Ukrainoje buvo stebima itin atidžiai, V.Juščenkos sprendimas įvertintas nevienareikšmiai.
Pavyzdžiui, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Baburinas mano, kad lemiamu momentu žengtas Ukrainos prezidento žingsnis yra taktinis ėjimas ir potencialus laimėjimas. „Tai, kad pateikta V.Janukovičiaus kandidatūra, yra V.Juščenkos taktinis laimėjimas”, – agentūros „Interfax” korespondentui vakar sakė S.Baburinas. – Prezidento sprendimas stabilizuos padėtį Ukrainoje. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šio ėjimo pasekmės gali būti prieštaringos”.
S.Baburino nuomone, „Janukovičiaus prisijungimas prie Juščenkos politinio kurso pražudys Regionų partiją, o galima premjero konfrontacija su prezidentu galiausiai baigsis vyriausybės vadovo atsistatydinimu”. Pasak Valstybės Dūmos vicespikerio, V.Janukovičiaus atsistatydinimas yra visiškai įmanomas netgi artimiausiu metu.
Politikos apžvalgininkai spėlioja, kas Ukrainoje nuo šiol turės daugiau valdžios: premjeras su Aukščiausiosios Rados dauguma, ar prezidentas, kurio įgaliojimai pagal vykdomą politinę reformą smarkiai apkarpyti?
Netikėtas aljansas
Sunkiai iki tol įsivaizduotai prezidento ir Regionų partijos lyderio partnerystei vakar daug komentarų paskyrė Vakarų žiniasklaida.
V.Juščenka pagaliau sutiko teikti V.Janukovičiaus kandidatūrą, sudarydamas neįtikėtiną dviejų politikų, kurių konkurencinė kova buvo pagrindinė audringo politinio gyvenimo Ukrainoje tema, aljansą, pažymi agentūra „Reuters”.
Jie buvo skirtingose barikadų pusėse per „oranžinę revoliuciją”. Valdžiai lojali rinkimų komisija paskelbė V.Janukovičių, kuris tada buvo ministras pirmininkas, prezidento rinkimų nugalėtoju. Tada V.Juščenka sukvietė tūkstančius žmonių į masines protesto akcijas, priversdamas pakeisti balsavimo rezultatus.
V.Janukovičius buvo pažemintas, bet rengėsi revanšui. Jo Regionų partija iškovojo pergalę per parlamento rinkimus 2006 metų kovą, ir V.Juščenkai nebeliko nieko kita, kaip tik bendradarbiauti su politiniais priešininkais.
Nuvylė daugelį šalininkų
Pergalingai atėjęs į prezidento postą po „oranžinės revoliucijos”, V.Juščenka pažadėjo pertvarkyti Ukrainą, išnaikinti korupciją ir vesti šalį į Europą. Prezidentas kartą pareiškė, kad pasiryžęs net paaukoti save, jeigu tai padės tautai.
Tačiau vėliau valstybės vadovas nuvylė daugelį savo šalininkų.
Šalies ekonomikos plėtra ėmė strigti. Po kelis mėnesius trukusių rietenų V.Juščenka 2005 metų rugpjūtį atleido iš premjero posto pagrindinę savo sąjungininkę – J.Timošenko. Per šiais metais vykusius rinkimus prezidentą remiantis susivienijimas „Mūsų Ukraina” finišą pasiekė tik trečias.
Kritikų nuomone, keturis mėnesius po Aukščiausiosios Rados išrinkimo trunkantis politinis paralyžius ir neaiškumas rodo, kad prezidentui trūksta ryžtingumo, konstatuoja „Reuters”.
Universalas pakoreguotas
Ukrainos prezidentas ir keturi iš penkių Aukščiausiosios Rados frakcijų lyderiai vakar suderino ginčijamas nuostatas Nacionalinės vienybės susitarime, kuriame išdėstyti pagrindiniai vidaus ir užsienio politikos principai, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
Praėjusią savaitę V.Juščenka pasiūlė visoms penkioms politinėms jėgoms, kurios per parlamento rinkimus 2006 metų kovą pateko į Aukščiausiąją Radą, pasirašyti dokumentą – vadinamąjį universalą, kad būtų galima surasti kompromisinę išeitį iš užsitęsusios krizės ir sudaryti vyriausybę.
Regionų partijos, socialistų ir komunistų atstovai, taip pat susivienijimas „Mūsų Ukraina” pareiškė pasiryžimą tobulinti „universalo” tekstą. Tuo tarpu JTB pareiškė, kad nepasirašys susitarimo su savo politiniais oponentais.
Susitarimo tekste, paskelbtame interneto laikraščio „Ukrainskaja pravda” tinklalapyje, pridėta nuostata, kad politinės jėgos ir jų atstovai nesikiša į Nacionalinio banko, teisėsaugos institucijų ir teismų veiklą.
Sukėlusi griežtą, ypač komunistų ir socialistų, pasipriešinimą nuostata prisijungti prie stojimo į NATO plano pakeista deklaracija apie savitarpiškai naudingą bendradarbiavimą su NATO, laikantis Ukrainos įstatymo „Dėl nacionalinio saugumo pagrindų”.
„Spręsti klausimą dėl stojimo į NATO, remiantis rezultatais referendumo, kuris rengiamas, Ukrainai atlikus visas tam būtinas procedūras”, – sakoma naujosios redakcijos dokumente.