Raguvoje – dar viena pitonų vada

Raguvos vidurinės mokyklos biologijos kampelyje – sujudimas. Žinomo šalyje biologo Antano Slučkos auginami pitonai albinosai susilaukė jau trečios vados palikuonių.

Iš padėtų 28 kiaušinių per 70 dienų išsirito 25 pitoniukai.

„Bandžiau ir kitaip – tris kiaušinius atskyriau ir padėjau į inkubatorių. Išsiristi jame bandė tik vienas, bet ir tam nepavyko. Ko gero, taip pati gamta nusprendė, kad kiaušiniai turi būti visi kartu ir juos turi šildyti motina”, – pasakojo biologas.

Šiemet biologas dar negalėjo poruoti smauglių – reikia palukti, kol subręs jaunas patinas. Mūsų šalyje smauglių vados dar nepavyko sulaukti niekam.

Išsiunčia į Pietų Afriką

Trijų metrų ilgio pitono ir metru ilgesnės pitonės palikuonys laikomi atskirame nuo tėvų terariume.

Per dieną jų jaunikliai suryja po dvi tris jaunikles peles, kurias A.Slučka specialiai veisia kaip maistą augintiniams.

Suaugę pitonai sveria apie 50 kilogramų, jie maitinasi vištomis ir triušiais.

„Per savaitę du kartus pitonams duodu vištų ir triušių. Štai vakar jie suėdė po triušį ir dvi vištas, o jų jaunikliams daviau penkiasdešimt viščiukų”, – aiškino A.Slučka.

Iš paukštyno raguviškis gauna parduoti netinkamų vištų, kurias sumaitina savo augintiniams.

Gyvajame kampelyje auginamiems įvairių rūšių žalčiams, smaugliams ir pitonams pamaitinti jis pats veisia peles, svirplius ir kirminus.

Pardavęs užaugintus pitonus, A.Slučka pinigus skiria greta biologijos kabinete įrengtam gyvajam kampeliui išlaikyti.

Egzotišką augintinį iš A.Slučkos galima nusipirkti už šimtą litų. Tačiau ne visus augintinius jis parduoda vietoje. Dalį pitonų albinosų biologas išsiunčia į jų gimtinę Pietų Afriką, nes ten šie gyvūnai yra nykstanti rūšis.

Ryja vieni kitus

Išauginti egzotiškų šliužų jauniklius yra ilgas ir sudėtingas darbas. Visus jauniklius iš pradžių reikia auginti atskirai, nes jie be gailesčio vieni kitus ryja.

„Jaunikliai negali būti visi kartu, nes vieni kitus bemat surytų. Kol maži, jie žiaurūs ne tik vieni kitiems, bet ir šeimininkams. Ne kartą jaunikliai gindamiesi yra man įkandę”, – pasakojo A.Slučka.

Biologas prisimena, kaip prieš keletą metų jis brangiai nusipirko keletą albinosų ir meksikos žalčių jauniklių. Tąkart vos dviejų savaičių albinosas prarijo žalčiuką, o po savaitės ir savo brolį albinosą.

„Ir dabar matyti, kad šis albinosas stipriausias”, – atlaidžiai šypsosi gyvojo kampelio įkūrėjas.

Kad išvengtų tokių nuostolių, biologas mėnesį jauniklius augina atskiruose induose.

Kasmet gyvasis kampelis sulaukia pagausėjimo. Tačiau A.Slučka tikina auginantis tiek gyvūnų, kiek pajėgia išlaikyti.

Už parduotus jauniklius gauti pinigai skiriami gyvūnams maitinti. Prie gyvojo kampelio išlaikymo prisideda ir Panevėžio rajono savivaldybė.

Veisia nykstančias medvarles

Nuo rudens ropliai yra ruošiami poravimuisi. Juos reikia daug šerti, šiltai laikyti ir padėti indą su vandeniu, kuriame galėtų maudytis.

Po to patinus ir pateles biologas retsykiais suleidžia, kad jie poruotųsi.

Veisia A.Slučka ne tik pitonus, žalčius, driežus, bet ir varles, driežus ir netgi paukščius.

Gyvajame kampelyje gyvena Madagaskaro driežas, Irano gekonas, ugninė salamandra, karališkasis žaltys sinaloja, Kalifornijos žalčių šeimyna, driežai sinkai, papūgėlės, kanarėlės, egzotiški paukščiai ir įvairios varlės.

Būtent pastarosioms šiuo metu A.Slučka skiria ypač daug dėmesio. Į raudonąją knygą įrašytas ir sutinkamas tik mūsų šalies pietuose medvarles jis veisia specialiai iškastoje kūdroje.

Biologas jau įsigijo 20 medvarlių buožgalvių ir įrengs jų veislyną, po to visas varles paleis į laisvę.

Pirmasis toks jo bandymas buvo nesėkmingas, nes žaliosios varlės suėdė medvarlių buožgalvius. Dabar biologas buožgalvius augina atskirai ir tik vėliau juos įleis į kūdrą.

Drįso paliesti ne iš karto

Biologijos mokytojas įsitikinęs, kad daug efektyviau, kai vaikai gauna ne tik sausų teorinių žinių, bet ir patys gali pamatyti gyvūnus.

„Šiuos gyvūnus rodau per biologijos pamokas, taip labiau sudominu mokinius. Vaikai tada padeda juos prižiūrėti, o kartais net leidžiu gyvius į namus parsinešti”, – sakė A.Slučka, anksčiau dirbęs Kauno zoologijos sode.

Labiau susidomėję biologija mokiniai įsijungia į mokslinį darbą – rengia pranešimus, važiuoja į konferencijas.

Įgytas žinias jie perduoda savo bendraamžiams.

Būsimoji aštuntokė Indrė Kazinskaitė biologijos mokytojui padeda prižiūrėti gyvūnus, tačiau tikina, kad ne iš karto juos drįso paimti į rankas.

„Iš pradžių paėmiau žalčiukus, o vėliau pratinausi ir prie smauglių, pitonų. Dabar nebebaisu, galiu prižiūrėti bet kuriuos mokytojo augintinius”, – tikina ji.

Atsidėkoja tik maistu

Gyvasis kampelis sulaukia ir platesnio dėmesio. Čia atvažiuoja ekskursijos iš visos šalies.

„Ko gero, visiems įdomu atvykti pas mus todėl, kad leidžiu paliesti gyvūnus, išnešu juos į lauką arba duodu palaikyti rankose”, – neslėpė džiaugsmo A.Slučka.

Nors mokytojas nerenka jokio mokesčio už supažindinimą su gyvojo kampelio augintiniais, lankytojai paprastai atveža maisto čia augantiems gyvūnams.

Gyvatė išvijo uošvį

Biologas prisipažįsta, kad per tiek metų yra nutikę ir įdomių įvykių.

Kai gyveno Kaune, savo bute augino nuodingą, bet žmogui nepavojingą gyvatę. Terariumas perdžiūvo, tarp stiklų susidarė plyšys ir per jį išlindusi gyvatė pabėgo.

„Išsigandau, kai pastebėjau, kad gyvatė pabėgo, tačiau vis tikėjausi, kad ji sugrįš. Taip ir nutiko – vieną rytą kaimynas atėjo dėvėdamas vien apatinius ir rankoje laikė butelį su mano augintine. Neprataręs nė žodžio jis atidavė butelį su gyvate ir nuėjo”, – prisiminimais dalijasi A.Slučka.

Istorija tuo nesibaigė. Po kelių dienų atėjo to kaimyno sutuoktinė. Padėkoti už gyvatę.

Pasirodo, gyvatė, nušliaužusi į kitą butą, susirangė ne kokioje kitoje, o jos uošvio lovoje. Senyvo amžiaus vyras šliužo taip išsigando ir taip papyko, kad nusprendė palikti sūnaus namus.

„Taigi kaimynė man padėkojo, kad jos uošvis pagaliau išsikraustė ir davė ramybę”, – netramdė juoko A.Slučka.

Mokytojas prisiminė ir tą atvejį, kai iš gyvojo kampelio pabėgo žaltys. Jis pasirodė tik po trijų mėnesių. Mokiniai roplį pastebėjo bešliaužiantį mokyklos koridoriuje. Jie žaltį nunešė mokytojui.

„Gyvūnai gan dažnai pabėga, tačiau visada sugrįžta atgal”, – įsitikinęs A.Slučka.

Augina ir citrinas

61 metų biologas yra išleidęs dvi knygas apie roplių auginimą nelaisvėje.

„Gyvasis kampelis” ir „Gyvačių takais” yra vienintelės lietuviškos knygos, kuriose galima rasti informacijos apie roplių auginimą nelaisvėje.

A.Slučka turi ir kitų pomėgių. Jis mėgsta kapstytis darže ir augina citrinmedį, parsivežtą iš Italijos.

„Sulaukiu net dviejų derlių. Taip pat galiu pasidžiaugti, kad jau per Jonines turėjau šviežių pomidorų”, – sakė A.Slučka ir rodė darže augančias šilauoges, paprikas ir kitus augalus.