Iš uostamiesčio centro dingsta knygynai: „Baltos lankos” persikėlė į prekybos centrą „Akropolis”, užsidarė „Knygų uostas” bei „Akademija”. Vieni prekybininkai neslepia kartėlio ir dabartinę Lietuvos situacija vadina nepalankia knygų rinkai, kiti skaičiuoja pelną.
Iš viso Klaipėdoje yra maždaug penkiolika knygynų, tarp jų – ir specializuoti užsienio kalbų bei katechetikos knygynai. Tačiau iš kelių miesto centre buvusių knygynų liko tik du – „Vaga” ir „Po langu”.
Tiesa, pastarojo knygyno savininkė Vitalija Zairienė nėra nusiteikusi optimistiškai ir į kalbas nesileido: „Mano knygynas veikia dvylika metų, gali būti, kad tryliktais jis nebeveiks.” Anot jos, situacija Lietuvoje visiška nepalanki knygų rinkai, o smulkusis verslas neturi galimybių gyvuoti.
„Akademijos” savininkė Virginija Klimienė atsisakė atskleisti knygyno uždarymo priežastis. „Nekalbėsiu, nenoriu aitrinti žaizdų”, – sakė ji.
Liepų gatvė – nepelninga
UAB „Šviesa”, kuriai priklausė „Knygų uostas” Liepų gatvėje, dvejus metus veikusį knygyną uždarė prieš pusmetį. Bendrovei dar priklauso knygynas „Pegasas”, įsikūręs prekybos centre BIG.
„Knygų uostas” buvo įsikūręs nepatogioje pirkėjams vietoje. Liepų gatvė yra nutolusi nuo pagrindinės ir daugiausia žmonių srauto pritraukiančios Herkaus Manto gatvės, – apie uždarymo priežastis kalbėjo UAB „Šviesa” direktorius Arūnas Butkus.
– Lietuvos žmonės vis labiau vertina išsilavinimą bei išsimokslinimą. Be to, mažėjantis nedarbo lygis bei pragyvenimo lygio augimas leidžia tam skirti dalį pajamų. Galime pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių skaito ir perka knygas, o tai lemia ir visos knygų leidybos rinkos augimą.”
Direktoriaus prognozės optimistiškos – bendrovė netrukus planuoja atidaryti knygynus Kėdainiuose bei Alytuje. Jos plėtra žada neaplenkti ir Klaipėdos, šiuo metu svarstomi keli pasiūlymai dėl patalpų nuomos.
Skaičiuoja didesnį pelną
„Baltų lankų” vedėja Aurelija Butkutė knygyno perkėlimą iš miesto centro į prekybos centrą „Akropolis” vadina žingsniu į priekį.
„Tai buvo padaryta savininkų iniciatyva. „Baltos lankos” jau turėjo panašios patirties Vilniaus „Akropolyje”. Bijojau pagalvoti apie tokią apyvartą, kokia buvo planuojama, tačiau po pusės metų naujoje vietoje galiu pasakyti, kad skaičius iš „Mega Plazos” laikų galima dauginti du tris kartus”, – sakė vedėja.
Anot jos, „Baltos lankos” nebeturi ankstesnės auros ir atmosferos, bet didžiausiame miesto traukos centre „Akropolyje” tą atperka didžiuliai žmonių srautai. „Baltų lankų” duomenimis, kas penkioliktas atėjęs į „Akropolį” užsuka į knygyną, kas ketvirtas knygyno lankytojas išeina su pirkinių krepšeliu. Nors Klaipėda yra tris kartus mažesnė už Vilnių, „Baltų lankų” sostinėje ir uostamiestyje apyvarta skiriasi tik perpus.
A. Butkutės teigimu, knygų rinkoje yra didelė konkurencija, tarp leidyklų taip pat yra trinties.
„Knygų verslas – rizikingas dalykas. Leidėjai nenori įdėti pinigų į rinkodarą. Kiek pats knygynas išreklamuoja knygą, tiek ir parduoda. Nežinau, ar kada nors pasikartos Deno Brauno knygų fenomenas, – mano ji.
– Knygų verslas nėra toks gražus, kaip atrodo, pinigai nekrenta iš dangaus. Ir leidėjai skaičiuoja grašius, ir kai kurie knygynai kankinasi, skaičiuoja nuostolius, bet dirba iš idėjos.”
Pasak jos, penki knygynai miesto centre, kaip buvo anksčiau, – per daug tokiam miestui, kaip Klaipėda.
„Geresni laikai neateis”
Rašytojas bei bibliotekininkas Juozas Šikšnelis, prieš keletą metų pajuokavęs, kad Klaipėdos centre knygynų koncentracija viršija Europos Sąjungos normas, knygynų mažėjimą linkęs sieti su ekonomine Lietuvos situacija, darančia įtakos visų sričių prekybai.
I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas J. Šikšnelis sakė, kad bibliotekų lankytojų skaičius vis kitoks – dėl įvairių priežasčių vienais metais jų sumažėja, kitais – padaugėja. „Negalima sakyti, kad bibliotekose skaitytojų ženkliai mažėja”, – sakė bibliotekininkas.
Geresnių laikų, kai žmonės pinigų ir laiko perteklių skirs knygoms, J. Šikšnelis sako nelaukiantis.
„Nemanau, kad tokie laikai ateis. Visada buvo panaši situacija. Paskutiniu metu knygas išstumia popsiniai dalykai, masiniai renginiai, koncertai, televizija”, – sakė jis. J. Šikšnelis, nunešęs savo rankraščius leidėjams, dažnai pats iš jų girdi, jog žmonės knygų neperka.