Miesto vadovas A.Garbaravičius prakalbo apie galimybę
iš „Gazprom” išpirkti dalį Kauno termofikacijos elektrinės akcijų
Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius per pastaruosius pusantro mėnesio išsiuntė du laiškus Kauno termofikacijos elektrinę (KTE) valdančiam Rusijos dujų koncernui „Gazprom”, kurio vadovybės prašoma peržiūrėti
sprendimus, susijusius su šiame strateginiame objekte įvykusiais pokyčiais.
Miesto vadovas net užsiminė apie Tarybos pasiryžimą išpirkti dalį KTE akcijų, kurias prieš trejus metus ta pati Taryba pardavė „Gazprom” už 116,5 mln. litų.
Tačiau Taryboje toks siūlymas net nebuvo diskutuotas.
Greita reakcija į būsimus įvykius
Vakar Kauno meras A.Garbaravičius sulaukė atsakymo į du rašytus laiškus Rusijos kompanijos „Gazprom” vadovams.
Pirmąjį laišką miesto vadovas išsiuntė dar birželio 22 dieną, praėjus vos dienai, kai visuotiniame Kauno termofikacijos elektrinės akcininkų susirinkime į valdybą buvo išrinkti trys „Gazprom” ir du „Dujotekanos” atstovai.
A.Garbaravičius tvirtina, kad miesto Tarybą ir visuomenę labai nustebino ir sukėlė nerimo „Gazprom” sprendimas perduoti elektrinės valdymą smulkiajam akcininkui „Dujotekana”, valdančiam vos 0,5 proc. akcijų. Nuogąstaujama, kad dujų perpardavimu užsiimanti „Dukotekana” gali būti suinteresuota, kad elektrinė pirktų dujas iš jos kur kas didesne kaina ir taip garantuotų nemažą pelną.
„Jeigu „Gazprom” mano, kad valdant KTE būtina pritraukti kitų juridinių asmenų atstovus, tai patys tinkamiausi tokiam darbui būtų miesto Tarybos arba „Kauno energijos” atstovai, o ne „Dujotekana”, kuri nėra susijusi su miesto energetikos ūkiu”, – teigiama miesto vadovo pasirašytame laiške.
Jame taip pat prašoma imtis atitinkamų sprendimų, kad būtų išvengta kylančio ažiotažo tiek tarp politikų, tiek visuomenėje.
Pateikė pasiūlymą
Pirmasis A.Garbaravičiaus laiškas „Gazprom” pasiekė dar tuomet, kai KTE įvykusios permainos dar tikrai nebuvo žinomos visuomenėje. Maža to, naujasis KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis, valdybos sprendimu, buvo išrinktas beveik po mėnesio – liepos 19 dieną, tad birželio pabaigoje kalbėti apie kylantį ažiotažą dar tikrai buvo per anksti.
Antrąjį laišką „Gazprom” vadovams A.Garbaravičius išsiuntė liepos 24-ąją, kai ligšiolinis KTE generalinis direktorius Algimantas Stasiukynas viešai metė kaltinimus „Dujotekanos” pusėn, esą ši siekia pastatyti sau parankų vadovą ir perimti elektrinės valdymą, kad galėtų gerokai brangiau pardavinėti dujas.
A.Garbaravičiaus laiške teigiama, kad „Dujotekana” ėmėsi desperatiškų bandymų perimti elektrinės valdymą, nusižengdama Lietuvos įstatymams, pasinaudodama galimai suklastotu valdybos sprendimu.
„Mes negalime likti nuošalyje, kai sprendžiasi Kauno strateginio objekto likimas. Pakartotinai prašome Jūsų išsiaiškinti esamoje situacijoje ir priimti atitinkamus sprendimus, – rašoma mero laiške. – Miesto Taryba pasirengusi išpirkti dalį akcijų, kurios leistų dalyvauti Kauno termofikacijos elektrinės valdyme, kad būtų glaudžiau koordinuojami darbai, tokie svarbūs miesto energetiniam objektui”.
Suabejojo interesais
Į šiuos laiškus A.Garbaravičius vakar sulaukė atsakymo, tačiau ne iš „Gazprom” vadovų, o iš „Dujotekanos” prezidento, KTE valdybos nario Rimando Stonio.
„Mums suprantamas Kauno vadovo rūpinimasis strateginio miesto objekto veikla. Tačiau norime pabrėžti, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė yra savarankiškas ūkio subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisiniais aktais. Labai norime tikėtis, kad jais vadovaujasi bei vadovausis ir Kauno miesto meras.
Tiesmukas ir vienašališkas A.Garbaravičiaus pasisakymas vienos iš teisinio konflikto šalių atžvilgiu, kišimasis į privačios bendrovės valdymą mums bei visuomenei kelia pagrįstą nerimą ir abejonių dėl tikrųjų jo bei buvusių elektrinės vadovų interesų”, – rašoma atsakyme.
Anot R.Stonio, šios abejonės itin sustiprėjo po žiniasklaidos pranešimų apie Kauno elektrinės veiklos užkulisius. Pernai Kauno elektrinė savo operatoriui „Energijos sistemų servisui” (tarp kurios akcininkų yra ne tik buvęs jėgainės vadovas R.Rutka, bet ir A.Stasiukynas bei jo buvusio pavaduotojo R.Matijošaičio kontroliuojama bendrovė „Haupas”) davė apie 14 mln. litų pelno, iš kurio dividendais buvo išsimokėta per 10 mln. litų.
„Tokiai sumai galima buvo atlikti daugiau remonto darbų arba nukreipti į šilumos tarifų mažinimą gyventojams. Tuo tarpu pačios elektrinės pelnas pernai siekė tik 10,097 mln. litų, iš kurių tik 2 mln. litų buvo išmokėta dividendais. Dalis likusio pelno skirta vykdyti savo ilgalaikius įsipareigojimus Kaunui”, – teigia KTE valdybos narys.
„Esame pasiruošę pateikti konkrečius atsakymus į konkrečius Kauno miesto mero klausimus, jei tokių būtų, taip pat norėtumėme išgirsti mero argumentus, kurie išsklaidytų mūsų abejones dėl jo tikrųjų interesų šioje istorijoje”, – rašoma laiške, kuris vakar išplatintas Tarybos nariams bei Kaune išrinktiems parlamentarams.
Netikėta naujiena
Vakar kalbinti Tarybos nariai „Kauno dienai” teigė nieko negirdėję nei apie mero laišką „Gazprom”, nei juo labiau apie galimą sprendimą išpirkti dalį KTE akcijų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratų frakcijos seniūnas Vasilijus Popovas sakė apie dvilypę situaciją elektrinėje sužinojęs prieš savaitę, kai apie tai parašė „Kauno diena”.
„Mero laiškas man yra naujiena. Nieko neteko girdėti ir apie siūlymą išpirkti dalį elektrinės akcijų. Bent Biudžeto ir finansų komitete toks klausimas prieš atostogas tikrai nebuvo svarstomas”, – teigė socialdemokratas.
„Galbūt meras tokį pasiūlymą laiške suformulavo pasitaręs su valdančia koalicija ar frakcija? Gal grįžus po atostogų toks klausimas bus pateiktas svarstyti Tarybai?” – spėliojo V.Popovas, pats nesiryždamas prognozuoti, ar toks pasiūlymas būtų realus.
Tačiau valdančiosios Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Gediminas Budnikas teigė taip pat nieko negirdėjęs nei apie mero laišką, nei apie pasiūlymą išpirkti akcijas: „Apie nesutarimus elektrinėje išgirdome tik prieš savaitę, o iki tol jokios kalbos apie tai nebuvo”.
Tėvynės Sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Kupčinskas „Kauno dienai” pripažino tik vakar sužinojęs apie mero laišką ir Tarybos vardu teikiamą pasiūlymą.
„Nežinau, ar toks pasiūlymas būtų realus, ir kokią kainą tektų mokėti už akcijas. Bendrovė TEO LT siūlo išpirkti Ryšių muziejaus patalpas, tačiau tam miestas pinigų neturi. Savivaldybės skolinimosi limitai taip pat riboti. Todėl norai gali šį kartą neatitikti miesto galimybių”, – teigė Tarybos narys.
Prognozuoja Telšių likimą
Tuo tarpu miesto meras A.Garbaravičius nemato nieko blogo, kad nusiuntė du laiškus „Gazprom” ir pateikė siūlymą Tarybos vardu.
„Tai tik vienas iš galimų siūlymų, jeigu nekvalifikuoti asmenys imtų valdyti miesto strateginį objektą. Tai bus ne valdymas, o plėšimas. Matėm, kas praėjusią žiemą dėjosi Telšiuose. Tokiu atveju jau geriau grįžti atgal ir išpirkti dalį akcijų, nei leisti, kad būtų priimami miestui nepalankūs sprendimai. Mums svarbiausia užsitikrinti, kad nekiltų šilumos kainos”, – teigė miesto vadovas.
Jis pabrėžė, kad visus nuogąstavimus, išsakytus laiškuose, jis nenurašė iš dangaus, o gavo „signalus iš energetikos profesionalų”.
„Aš užstoju ne A.Stasiukyną, o įmonę. Taip, signalų sulaukiau iš įmonės, ir jeigu būčiau nieko nedaręs, nereagavęs, būčiau vis tiek apkaltintas”, – neslėpė emocijų A.Garbaravičius.
Jis nenorėjo sutikti, kad siūlymas išpirkti dalį KTE akcijų yra pripažinimas, kad prieš trejus metus miesto valdžia suklydo privatizuodama šią strateginę įmonę.
„Sprendimas parduoti įmonę buvo priimtas konsultuojantis su energetikais, kurie kitos išeities nematė. Priminsiu, kad tuomet „Kauno energija” turėjo 250 mln. litų skolų, ir tai buvo vienintelė išeitis išgelbėti įmonę. Visi turbūt pamiršote, kad „Rubikonas” pageidavo miesto ūkį perimti už simbolinį vieną litą. Gerai, kad tada asmeniškai tam pasipriešinau. O dabar situacija pasitaisė į gerąją pusę ir galim svarstyti variantą išpirkti dalį įmonės akcijų”, – dėstė meras.