Pakaunėje ūkininkaujantis 39 metų Paulius Ščerbinskas savo kailiu įsitikino, jog būti skolingam Europos Sąjungos valdininkams – nenaudinga.
Jis bandys sugrąžinti į ES biudžetą 2800 litų tiesioginę išmoką už deklaruotą žemės sklypą.
P.Ščerbinskas tvirtina, kad tokiai paramai skirstyti yra sukurtas milžiniškas biurokratų aparatas, žemdirbiai įžūliai mulkinami, o paramos naudą pajunta ne tie, kuriems ji turėtų būti skiriama.
„Nenoriu likti skolingas vokiečiams ar prancūzams. Tokia parama atrodo panaši į išmaldą”, – dar vieną motyvą nurodė ūkininkas.
Ūkininkas nusiuntė raštą šalies vadovui Valdui Adamkui, premjerui Algirdui Brazauskui, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui ir europarlamentarui Vytautui Landsbergiui ir paprašė patarimo, kaip grąžinti išmoką.
Atsakymo P.Ščerbinskas kol kas nesulaukė.
Ūkininkas pasiryžęs ir ateityje nesinaudoti ES fondų skiriama parama žemdirbiams: „Galbūt darau kvailystę, bet neabejoju, kad man užteks sumanumo ir sugebėjimų išsiversti be pagalbos”.
Kas pelnosi iš ES paramos?
P.Ščerbinsko apskaičiavimais, gaunamos išmokos neturi jokios įtakos smulkiųjų ūkininkų veiklai.
„Trąšų, įvairių žaliavų tiekėjai žino apie padidėjusias žemdirbių pajamas, todėl didina kainas”, – aiškino ūkininkas.
Pavyzdžiui, anksčiau tona salietros kainavo apie 400 litų, dabar jos kaina padidėjo iki 500 litų.
P.Ščerbinskas yra įsitikinęs, kad daugiausia naudos gauna paramą skirstantys valdininkai, kurie nesukuria jokio produkto: „Jų veikla visiškai neefektyvi, nes patikrinama tik 5 procentai deklaruotų pasėlių”.
Be to, kaunietį žemina gausybės dokumentų pildymo procedūra, nuolatinis stumdymasis eilėse bei bendravimas su arogantiškais valdininkais.
P.Ščerbinską nuvylė ir tai, kad jis gavo mažesnę išmoką, negu buvo žadėta. Tiesa, išmokų dydis šiemet proporcingai buvo sumažintas visiems šalies žemdirbiams.
„Europos bei Lietuvos biurokratų sukurta sistema pažeidinėja žmonių teises ir orumą – jie tiesiog verčiami prašyti paramos”, – rašoma kauniečio pareiškime.
Užsidirba augindamas agurkus
P.Ščerbinskas, baigęs mokslus tuometėje Žemės ūkio akademijoje, kartu su žmona Jūrate Kėdainiuose ėmė auginti sėkloms skirtus agurkus.
Verslas sekėsi puikiai, didžioji dalis sėklų iškeliaudavo į Sovietų Sąjungos respublikas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šie ryšiai nutrūko.
Tuomet ši šeima pradėjo prekiauti sėklomis, keitėsi produkcija su kitomis įmonėmis, augino daržoves.
Kaune gyvenantiems sutuoktiniams buvo nepatogu dažnai važinėti į Kėdainius, todėl prieš porą metų jie įsigijo 25 hektarų žemės sklypą Kauno rajono Lapių seniūnijoje.
Kol kas šiame sklype plyti pievos, tačiau ateityje P.Ščerbinskas ketina statyti namą bei įsirengti šiltnamius daržovėms auginti. Šį sklypą ūkininkas pernai deklaravo norėdamas gauti tiesioginę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.
Nurodo skirtingas priežastis
Nacionalinės mokėjimo agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Keniausytė „Lietuvos rytui” sakė girdėjusi tik du atvejus, kai žemdirbiai grąžino jau gautas išmokas.
Vilniaus rajono gyventojas sugrąžino pinigus, kurių nepavyko pasidalyti su giminaičiais. Mat šis žemės sklypas priklauso keliems savininkams.
Viena moteris išmokos atsisakymą motyvavo tuo, kad jautė sąžinės graužatį dėl nesutvarkytos pievos, už kurią buvo paskirta parama.
Norint atsisakyti išmokos, reikia parašyti prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Tuomet jos darbuotojai nurodys banko sąskaitos, į kurią pervedami pinigai, numerį.
2004 metais agentūra priėmė 240 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.
Žemdirbių paramai skirta 488 mln. litų. Didžiąją pinigų dalį sudaro ES lėšos.
Šiemet iki liepos 1 dienos gauta 225 tūkst. paraiškų, o jų priėmimo terminas baigiasi liepos 11-ąją.
Arūnas Karaliūnas