Naujasis susisiekimo ministras žada būti racionalus, griežtas ir teisingas
Politikos džentelmenas iš socialdemokratų stovyklos – Algirdas Butkevičius – prieš porą metų jau įrodė turįs tvirtą stuburą. Anuomet pakeitęs į Europos Komisiją dirbti išvykusią Dalią Grybauskaitę, po nesibaigiančių žodžių mūšių su koalicinės politinės tarybos partneriais jis sutiko atsisakyti finansų ministro kėdės, bet ne siūlomos mokesčių reformos principų. Tokia pozicija jam iš tiesų kainavo postą, tačiau akivaizdu, kad pelnė pagarbą.
Ko galima tikėtis iš „užsispyrėlio”, gavusio susisiekimo ministro regalijas?
– Esate kilęs iš Aukštaitijos, tačiau vėliau šaknis įleidote ir į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukėte Suvalkijoje. Kas lėmė tokią migraciją?
– Studijuodamas Vilniaus universitete sutikau būsimą žmoną Janiną, kilusią iš Vilkaviškio. Uošviai įkalbėjo baigus mokslus grįžti pas juos. Žodžiu, viskas per moteris.
– Lig šiol dirbdamas Seime didžiausią dėmesį skyrėte finansų sektoriui ir sėkmingai jame tvarkėtės. Ar susisiekimo ministro portfelis nėra savotiška kompensacija vietoj užimtos finansų ministro kėdės?
– Nenorėčiau su tuo sutikti. Esu įsitikinęs, kad kuo rečiau keičiasi šios srities ministras, tuo valstybei yra geriau. Šiuo atveju personalijų kaita tikrai nebuvo būtina, nes kolega Zigmantas Balčytis taip pat puikiai susidoroja su visomis jam patikėtomis užduotimis. Darbas Susisiekimo ministerijoje yra ne ką mažiau įdomus ir svarbus. Šiame sektoriuje taip pat vyksta daug sudėtingų procesų, susijusių su ES paramos panaudojimu, investicijomis į strateginius šalies ūkio objektus. Nuobodžiauti tikrai neteks.
– Padėjus tašką ES paramos 2007-2013 metais dalybose, transportininkai ir ypač kelininkai skundėsi, jog yra skriaudžiami, kad lėšų iš sektoriaus gaus sąlyginai mažiau nei ankstesniais laikotarpiais ir mažiau nei kaimyninėse šalyse. O juk buvote vienas pagrindinių ES pinigų panaudojimo projektų rengėjų.
– Kalbant apie finansinę 2007-2013 metų perspektyvą ir joje numatytus pinigus keliams, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia į tai, kad čia dar nėra sudėlioti visi taškai ant „i”. Antai 50 proc. Sanglaudos fondo lėšų turi būti skiriama aplinkosaugos projektams, o kita pusė – transporto infrastruktūrai. Tie šio fondo pinigai, kuriuos administruos Susisiekimo ministerija, gali būti panaudoti tik regioniniams keliams tvarkyti.
Kita dalis mūsų ministeriją pasiekiančių lėšų atkeliauja iš Europos regioninės plėtros fondo. Šie pinigai gali būti naudojami platesnėms reikmėms – nuo žvyrkelių asfaltavimo iki gatvių tvarkymo. Mano, kaip ministro, pareiga pasiekti, kad visos lėšos būtų naudojamos tiksliai pagal numatytą paskirtį. Dėl šių dalykų dar reikės pakovoti.
– Prieš imdamasis šių pareigų turėjote nemažai progų stebėti, kas vyksta Susisiekimo ministerijos kuruojamuose sektoriuose ar atskirose įmonėse. Kur, Jūsų manymu, padėtis sudėtingiausia?
– Ypač didelių problemų, ko gero, nėra susikaupę. Bent jau toks yra pirmasis įspūdis. Šiuo metu aš kaip tik stengiuosi detaliai susipažinti su aplinka – ministerijos sekretoriai rengia medžiagą apie Šengeno programą, kas jau yra padaryta, kokiais etapais, kokius darbus reikia atlikti. Šią sritį aš kuruosiu asmeniškai ir mažiausiai kartą per mėnesį tam skirsime posėdžius.
Antras itin svarbus tarptautinis projektas, kuriam privalu skirti itin daug dėmesio – geležinkelio „Rail Baltica” linija. Jos tiesimas iš tiesų yra nacionalinės svarbos reikalas ir tikiuosi, kad būsimojoje finansinėje perspektyvoje tam bus skiriama lėšų. Apie tai prieš keletą dienų kalbėjau su buvusia finansų ministerijos sekretore, dabar Europos Komisijoje Briuselyje dirbančia Natalija Kazlauskiene ir sutarėm, kad visos studijos bus baigtos iki spalio – lapkričio.
Rimtai reikia vertinti ir kitus su „Lietuvos geležinkeliais” susijusius klausimus. Įmonė dabar dirba pelningai, jos pradėtos įgyvendinti reformos – infrastruktūros, krovinių ir keleivių vežimo atskyrimas vyksta pakankamai sklandžiai. Jie turi ilgalaikius perspektyvinius planus ir investicines programas. Klaidų čia lyg ir nepadaryta.
Galbūt kiek sudėtingesnė padėtis yra Klaipėdos jūrų uoste, kur susipynę labai daug skirtingų interesų grupių. Esame suplanavę išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu ketinu išsamiau susipažinti su situacija bei uostininkų planais. Krantinėms tvarkyti ir akvatorijai gilinti skiriamos didžiulės lėšos, todėl svarbu, kad viskas būtų atliekama tiksliai ir kokybiškai, kad kuo greičiau šios investicijos pradėtų duoti grąžą.
– Nepaminėjote kelių transporto…
– Kelininkai, mano manymu, tvarkosi pakankamai sėkmingai, nors jų verslo aplinka gan sudėtinga. Tarkim, sparčiai brangstant naftos produktams, ženkliai didėja ir jų savikaina. Žiūrint iš užsakovo varpinės dėmesį patraukia tai, kad dabar kelininkai turi itin daug darbų ir vos spėdami atlikti gautus užsakymus nelabai veržiasi dalyvauti naujuose konkursuose. Pastaruoju metu konkurencija čia yra tokia, kad dėl vieno ar kito projekto varžosi vos dvi kompanijos. Visai neseniai konkursuose paraiškas pateikdavo net iki 10 analogiškas paslaugas teikiančių bendrovių. T.y. dabar numušti darbų kainos praktiškai neįmanoma.
Problema ta, kad šiuo metu įgyvendinami projektai yra parengti iki 2004-ųjų. Juose skaičiavimai atlikti remiantis 2003-iaisiais ar dar ankstesnių metų darbų rinkos kainomis, kurios dabar yra akivaizdžiai išaugusios. Todėl dabar teks kreiptis į Finansų ministeriją bei kitas valstybės lėšų panaudojimu besirūpinančias institucijas, kad šios įvertintų permainas ir leistų konkurso nugalėtojais skelbti tuos rangovus, kurie siūlys mažiausią šiandieninę rinkos kainą.
– Galbūt sutikdamas vadovauti Susisiekimo ministerijai turite ambicijų įgyvendinti kokią nors „vardinę” reformą?
– Galima sakyti ir taip. Tikiuosi, kad per būsimą kadenciją bus sėkmingai ir laiku įgyvendinti visi nacionalinės svarbos transporto projektai, kad po to nereikėtų teisintis ir ieškoti kaltų, kad nebūtų padaryta grubių klaidų. Tarkim, sieksiu, kad „Lietuvos geležinkeliai” mano kadencijos metu nebūtų privatizuoti.
A.Butkevičiaus vizitinė kortelė
Algirdas Butkevičius gimė 1958 m. lapkričio 19 d. Radviliškio rajono Paežerių kaime.
Nuo 1966-ųjų mokėsi Radviliškio rajono Šeduvos vidurinėje mokykloje, ją baigė 1977 metais. 1979-1984 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę. 1993-1995 metais studijavo Kauno technologijos universiteto vadybos magistrantūroje. 1994 m. stažavosi Vokietijos vadybos akademijoje Viurcburge, 1998, 1999, 2001 m. stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Danijoje.
1991-1995 m. buvo Vilkaviškio rajono valdytojo pavaduotojas. 1995-1996 m. dirbo akcinėje bendrovėje „Vilkasta” rinkotyros ir rinkodaros direktoriumi.
Nuo 1990-ųjų per kiekvienus Vilkaviškio savivaldybių rinkimus buvo išrenkamas į savivaldybės tarybą. Nuo 1992 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1995-1997 m. – šios partijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas. Nuo 1999 m. gegužės 29 d. (perrinktas 2001 m. sausio 27 d.) – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.
1999-aisiais buvo išrinktas Seimo nariu. Seime dirbo Biudžeto ir finansų komitete, buvo Iždo pakomitečio pirmininkas. Vėliau – gana ilgą laiką vadovavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Nuo 2004-ųjų gegužės 4 dienos iki 2005 m. gegužės 17 d. – Lietuvos Respublikos finansų ministras.
Žmona Janina dirba Ūkio ministerijoje vyresniąja specialiste. Turi du vaikus. Sūnus Martynas – studentas. Duktė Indrė – moksleivė.
Domisi literatūra, sportu, užsienio kalbomis. Moka rusų, anglų kalbas.