Uostamiesčio gyvenamųjų rajonų gyventojams tenka stebėti, kaip jų rekreacinių zonų tvenkiniai pamažu nyksta – netvarkomi vandens telkiniai baigia užželti, o rūpintis vandens kokybe niekas net nesiruošia.
Netoli „Aitvaro” mokyklos, Ąžuolyno parkelio pašonėje, esančiam nedideliam tvenkinukui gresia balos likimas. Dėl didelių vasaros karščių nusekęs šiltas vanduo sudarė puikią terpę subujoti dumbliams ir augalams, o tai kelia pavojų ne tik žuvims, bet ir žmonėms.
Kiekvieną vakarą vandens čia pasisemti ateinanti ponia Genutė pasakojo, jog tvenkinio jau keleri metai niekas nevalo. Anksčiau jis buvo prižiūrimas, suoliukai ir takelis prie tvenkinio taip pat buvo sutvarkyti. Dabar čia – tik bala apirusiomis pakrantėmis, užuominos apie kadaise buvusius suoliukus ir apžėlęs takelis.
Ne geresnė situacija ir kitame, netoli Reikjaviko ir Smiltelės gatvių sankirtos esančiame, tvenkinyje. Tiesa, už pirmąjį daug didesnis telkinys iš tolo atrodo geriau – augantys meldai, aplink bėgioja vaikai, keli žmonės žvejoja, tačiau priėjus arčiau vandenyje pasirodo šiukšlės, pakrantės – apžėlusios.
Atsirado valytojai
Praėjusiais metais atlikto Klaipėdos miesto aplinkos tyrimo, kuris buvo vykdomas remiantis Savivaldybės monitoringo programa, rezultatai rodo, kad tirti miesto tvenkiniai yra labai priaugę įvairių vandens augalų, juose įvairių dumblių kiekis jau pasiekė kritinę masę.
Net kiek atvėsus orams dėl dumblių ir vandens augalų bei gyvūnų gausos nedideli telkiniai yra labiau panašūs į sriubą, nei į normalius vandens telkinius.
Miesto tvarkymo skyrius vos prieš savaitę pasirašė sutartį su UAB JLA, valančia vandens telkinius. Pasak skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, artimiausiu metu turi būti išvalyta didžioji dalis miesto vandens telkinių bei akvatorijų: Pilies uostelis, Danės, vandens telkinys prie Jono kalnelio bei Reikjaviko gatvėje esantis tvenkinys.
Vandens niekas netiria
Paklaustos, ar karštą vasaros dieną tvenkinyje nebando kas nors išsimaudyti, prie Ąžuolyno parkelio tvenkinio sutiktos moterys patikino, jog čia niekas jau nebesimaudo. „Vaikai kartais įmeta šunis ir benamiai kojas nusimazgoja”, – sakė ponia Genutė.
Prie Reikjaviko gatvės tvenkinio pažvejoti atėjęs ponas Žilvinas irgi tikino, kad čia niekas nesimaudo, tačiau ant kranto stovintys ir į tolyn nuneštą savo pačių iš limonado butelių ir lentų pasidarytą plaustą žiūrintys vaikai pasakojo, jog kai kurie brenda į vandenį.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis apie tokių telkinių vandens kokybę bei galimą pavojaus žmonių sveikatai laipsnį nieko negalėjo pasakyti – pagal sutartį su Savivaldybe ši institucija tiria tik paplūdimių vandenį.
Pasak R. Giedraičio, nėra net prasmės tirti tokių tvenkinių, nes pati aplinka nėra pritaikyta maudymuisi.
„Žmogus turi įvertinti situaciją pats. Juk čia primėtyta šiukšlių, stiklo šukių, pats vanduo atrodo labai nešvarus, taigi kiekvienas turi suprasti, kad galima ir susižeisti, ir užsikrėsti kokia alergine liga”, – teigė gydytojas.
Užsiminus apie atitinkamus įspėjamuosius ženklus I. Šakalienė tvirtino, jog nėra tikslo jų statyti: „Mes nepristatysime ženklų prie kiekvieno prūdelio, o už mažamečius vaikus atsakingi jų tėvai”.
Yra daug kirmėlių
Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto Ekologijos katedros vedėja Dalia Ambrazaitienė sakė, kad, remiantis praėjusių metų tyrimais, visi miesto tvenkiniai yra daugiau ar mažiau užteršti, ir maudytis juose tikrai negalima.
„Šiuo metų laiku, kaip ir jūroje, sužydi įvairiausi vandens augalai. Jiems vešėti ir sparčiai daugintis yra labai palankios sąlygos, nes vanduo yra nusekęs, šiltas, o patys tvenkinukai yra gana maži ir nepratekantys.
Prisidauginę dumbliai ir kiti vandens augalai išskiria nuodingas medžiagas, kurių dėl tokios tvenkinių specifikos prisikaupia labai daug ir gali susidaryti net toksiškos koncentracijos. Jautresniems žmonėms tai gali suerzinti odą ir sukelti bėrimus, niežulį ir kitokio tipo odos susirgimus”, – pasakojo D. Ambrazaitienė.
Be to, jos teigimu, Reikjaviko tvenkinys yra vienas iš tų, kuris yra ypač užterštas organinėmis medžiagomis – tai rodo mažašerių kirmėlių gausa šiame telkinyje.
Laisto gėles
Nepaisant to, bebaimiai žmonės sugeba išpešti naudos ir iš kirmėlėmis aptekusių tvenkinių.
Štai prie Ąžuolyno tvenkinio moterys džiaugėsi, kad jo vanduo yra ypač tinkamas laistyti gėles – tada šios labai gerai auga: „Vanduo šiltas, minkštas, todėl jis geresnis ir naudingesnis gėlėms, nei vanduo iš krano”.
Ponia Genutė su savo kaimynėmis pasakojo, jog tvenkinėlyje yra žuvies, nes kartais čia kažkas žvejoja. „O ančių jau nebėra. Dar pernai vasarą buvo, o šiemet – jau ne. Galbūt dėl mažo ploto, galbūt dėl užterštumo”, – sakė moterys.