Per pirmąjį šių metų pusmetį į Darbo biržą kreipėsi 5023 bedarbiai. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bedarbių Panevėžyje nepadaugėjo. Tik jų srautas šiemet buvo labai netolygus.
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus Juozo Mėlynavičiaus, bedarbių srautas pradėjo didėti birželį, nes šį mėnesį registruotis plūstelėjo bankrutavusios didžiausios miesto įmonės „Ekranas” darbuotojai. Jų per mėnesį į Darbo biržą kreipėsi daugiau kaip šeši šimtai.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius darbo rinkoje mažėjo darbo jėgos pasiūla, daugėjo dirbančių asmenų. „Augo darbo jėgos paklausa, ir rinkoje pradėjo stigti darbo jėgos, – sako direktorius. – Tačiau stambiausios miesto įmonės bankrotas visiškai pakeitė padėtį. Metų pradžioje tarp visų darbingo amžiaus gyventojų bedarbių buvo 3,8 procentai, birželio 1 dieną šis rodiklis pasiekė žemiausią tašką šiais metais – 3 procentus. Tačiau, pradėjus registruotis bankrutavusios įmonės darbuotojams, bedarbiai sudarė 3,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Nors darbo jėgos paklausa ir auga, prognozuojame, kad registruotų bedarbių skaičius didės”.
Neturi profesinės kvalifikacijos
Kadangi nemaža dalis bedarbių, netekusių darbo dėl „Ekrano” bankroto, neturi profesinės kvalifikacijos arba turi specifines, kitose pramonės įmonėse nepritaikomas profesijas, jie negalės iš karto užpildyti laisvų darbo vietų. Šių asmenų integracija, pasak J.Mėlynavičiaus, bus siejama su dalyvavimu aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Didžiausią dalį tarp neseniai darbo netekusių asmenų sudaro dirbusieji paslaugų įmonėse –
46 procentai. Šioje ekonominėje veikloje darbuotojų kaita visada didžiausia. 15 procentų daugiau nei per 2005 metų pirmąjį pusmetį į Darbo biržą kreipėsi dirbusiųjų pramonės įmonėse. Jie sudarė 41 procentą. „Panaši situacija buvo ir pernai, kai dėl sudėtingos ekonominės situacijos šioje įmonėje į Darbo biržą kreipėsi per 500 joje dirbusių asmenų, – sako direktorius. – Kas trečias biržoje užsiregistravęs „Ekrano” darbuotojas neturi profesinės kvalifikacijos. Iš viso per pirmąjį pusmetį užsiregistravo 1654 profesijos neturintys žmonės. Tai trečdalis visų bedarbių. Tarp šios grupės asmenų daugiausia turinčiųjų vidurinį išsilavinimą – 62 procentai. Nemaža ir pradinį išsilavinimą turinčių bedarbių dalis – 10 procentų”.
Atsiranda laisvų darbo vietų
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Panevėžyje atsirado 3633 laisvų darbo vietų, tai – 16 procentų daugiau nei per 2005 metų pirmąjį pusmetį. Šiemet daugiausia darbo vietų pagal neterminuotą darbo sutartį pasiūlė paslaugų įmonės – 48 procentai visų pasiūlymų nuolatiniam darbui. Daugiausia žmonių įdarbino didieji prekybos centrai: bendrovė „Palink” – 44, „VP Market” – 32, „Norfos prekybos mažmena” – 38 asmenis. Auga darbo jėgos poreikis ir kitose paslaugų įmonėse: bendrovė „Transdadus” pasiūlė 60 laisvų darbo vietų, „Lintel”- 35, „Čilija -30, D.Petraitienės firma „Akvija” – 28 ir kt. Daug laisvų neterminuoto darbo vietų įregistravo kitų miestų įmonės: „Utenos mėsa” – 25, „Vingriai” – 19 ir kt. Daugiausia nuolatinio darbo vietų pasiūlė bendrovė „.Linas Nordic” – 100, „Panevėžio stiklas” – 41, „Elitėja”, – 26, „Linolitas” – 25, „Dagemos konditerija” – 25 ir kt.
Direktorius primena, kad šiais metais neturintiems pagrindinio išsilavinimo asmenims atsirado galimybė dalyvauti profesinio mokymo programose. Per pirmąjį šių metų pusmetį savo profesinę karjerą pradės 35 žemiausią išsilavinimą turintys bedarbiai.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kvalifikuotų darbininkų į Darbo biržą kreipėsi
13 procentų mažiau.” Ši tendencija rodo didėjančią kvalifikuotų darbininkų paklausą ir darbuotojų kaitos mažėjimą”, – sako direktorius.