Pajutus netipinius plaučių uždegimo požymius, ypač grįžus iš tolimos kelionės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti laboratorinius tyrimus. Šie negalavimai gali būti ūmios infekcinės ligos legioneliozės pradžia, rekomenduoja gyventojams Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gydytojai epidemiologai.
Mokslo studijomis nustatyta, kad legionelės gali sukelti nuo 2 iki 16 proc. visų plaučių uždegimų, Didžiosios Britanijos tyrimais – iki 37 proc. Mirtingumas nuo legioneliozės – 25 proc.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, vasarą kyla dar didesnis pavojus kelionių mėgėjams. Liepos – rugpjūčio mėnesiais Europos šalyse, ypač turinčiose daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo bei kitų technologijų, registruojami net legioneliozės protrūkiai.
KVSC gydytojų epidemiologų teigimu, legionelioze užsikrečiama įkvepiant aerozolio, kuriame yra legionelių, susidariusio iš legionelėmis užkrėsto vandens. Viena iš rizikos zonų – viešbučiai. Ligos sukėlėjai aptinkami oro kondicionieriuose, dušuose, baseinuose, vandens čiaupuose, sūkurinėse, turkiškose voniose, garų kondensatoriuose, patalpose esančiuose fontanuose.
Ilgiausiai legionelės išgyvena skystoje terpėje: vandentiekio vandenyje – iki vienų metų, destiliuotame vandenyje – 2-4 mėnesius. Esant 20-45 laipsnių šilumos sparčiai dauginasi gamybinės ir visuomenės paskirties vandens įrenginiuose, kiauruose, apnašomis ir dumblu užterštuose vamzdynuose, ypač kai teka silpnai vanduo.
KVSC specialistų teigimu, siekiant išvengti legioneliozės, labai svarbu tinkamai eksploatuoti vandens sistemas (valyti, dezinfekuoti), aušinimo bokštus ir vamzdžius, naudojamus oro kondicionavimo sistemose, mineralinio vandens baseinus, sūkurines vonias, dušus, vandens čiaupus. Būtina palaikyti reikiamą vandens temperatūrą (karšto – 50 – 60 laipsnių, šalto – ne daugiau kaip 20 laipsnių šilumos) ir tirti vandens bandinius. Gyventojams nepatariama vartoti nevirintą, vamzdynuose užsistovėjusį vandenį, geriau leisti jam nubėgti.
Kauno apskrityje legioneliozės susirgimų nebuvo registruota. Lietuvoje pirmasis legioneliozės atvejis 1985 m. buvo nustatytas retrospektyviai. 2005 m. šalyje užregistruotas vienas, o per 2006 m. pirmąjį ketvirtį – du legioneliozės atvejai.
Pasak KVSC užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytojos epidemiologės Elenos Liakienės, legioneliozė Lietuvoje yra privalomai registruojamų ligų sąraše, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai, įtarę šią ligą kliniškai ar epidemiologiškai, turi rasti galimybę tai patvirtinti laboratorijoje.