Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos įsigaliojusi nauja darbingumo ir neįgalumo nustatymo tvarka iki šiol piktina kai kuriuos socialiai remtinus neįgaliuosius. Nepaisant to, specialistai teigia, esą naujoji tvarka neįgaliesiems daug palankesnė.
„Tai invalidų genocidas”, – trumpai drūtai šią tvarką apibūdino širdies operaciją pakėlęs ponas Šarūnas. Anot vyriškio, pereiti neįgalumo ir darbingumo nustatymo procedūrą kainuoja ir laiko, ir sveikatos. Ir pinigų – važinėjimui į sveikatos priežiūros įstaigas.
Redakcijai jis pasakojo, jog šių metų balandį pradėjo vaikščioti pas savo šeimos gydytoją – idant gautų dokumentus, reikalingus pristatyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT).
„Teko prisiregistruoti ir laukti, kol šeimos gydytoja priims. O kai atėjau, vargšelė ilgai pildė dokumentus. Buvo jos gaila – juk gydytojas turi gydyti, o ne rašyti. Kai ji viską surašė, paaiškėjo, kad dar trūksta kažkokių tyrimų, nusiuntė mane pas neuropatologą, kitus gydytojus. Visur reikėjo laukti. Turėjau pristatyti kopijas pažymų, bylojančių, kada gulėjau ligoninėje, kokios darytos operacijos, kokie tyrimai… Galų gale gavau šeimos gydytojo leidimą kreiptis į komisiją”, – savo vargus dėstė neįgalus vyriškis.
Nuvykęs į NDNT skyrių, ponas Šarūnas sužinojo, jog turi užsiregistruoti. Bet gautas registracijos talonas rodė tik laiką, kada iš tikrųjų galės užsiregistruoti priėmimui. Taigi dar savaitėlė laukimo, kol priregistravo. Dar savaitėlė – kol komisija jį priėmė.
Vyriškis stebisi, kad po ilgo sėdėjimo koridoriuje jį priėmusi komisija nieko netyrė – tik patikrino stetoskopu. Ir pranešė, jog reikės ateiti po savaitės – tik tada būsią sutvarkyti dokumentai.
Vargai vargeliai
Nė kiek ne mažiau vargo patiria tie, kurie neįgalumo popierius tvarko už savo sunkiai vaikštančius ar blogai besijaučiančius artimuosius.
Nesyk „pirmyn atgal” su neįgalios dukters popieriais pas medikus laksčiusi ponia Irena redakcijai guodėsi, jog dirbančiam žmogui rankioti reikalingus popierius itin sunku, kadangi visos įstaigos dirba tik įprastu darbo metu.
Ponia Rima sakė kraupstanti nuo to, ką teko patirti NDNT skyriuje. Atvedusi sunkiai vaikštantį cerebriniu paralyžiumi sergantį sūnų, kabinete buvo išlaikyta bemaž valandą ir sūnui buvo apžiūrėtos tik akys ir liežuvis. „Net suabejojau, ar aš čia su sūnum išvis reikalinga”, – pasakojo Rima.
Sunkiau nėra
Kad šeimos gydytojams pasiunčiant neįgaliuosius į NDNT būtų padaugėję darbo, bendrosios praktikos gydytoja Birutė Jankuvienė „Vakarų ekspresui” paneigė.
„Mums nėra sunkiau”, – sakė ji. Naujoji tvarka, kaip ir kiekviena naujovė, iš pradžių buvo sutikta priešiškai, tačiau išlikęs tas pats panašus formų pildymas krūvio nepadidino. Kiek sunkiau tapę patiems neįgaliesiems, nes jie turi pristatyti daugiau dokumentų kopijų.
Maža to – neįgalių pensininkų dalia net ryškiai pagerėjo – jie į tarnybą išvis nebesiunčiami, mat jiems neįgalumo lygis nebenustatomas.
Galima apskųsti
Klaipėdos regiono žmones aptarnauja trys neįgalumą ir darbingumą nustatantys teritoriniai skyriai. Du iš jų, terapinės pakraipos, įsikūrę gana ankštose Donelaičio g. 3 patalpose.
Kiekviename skyriuje dirba po tris medicinos ekspertus – terapeutas, neurologas ir traumatologas. Per dieną kiekvienam skyriui tenka aptarnauti apie 15-20 žmonių.
Skaitytojų skundus išklausiusi NDNT Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus vedėja Olga Kulik neneigė, jog ir pati išgirstanti nepatenkintų lankytojų skundų.
Dauguma nesusipratimų, vedėjos pastebėjimu, kyla dėl to, jog lankytojai dar nesusipažinę su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo reglamentuotomis naujovėmis. Ne viską jiems paaiškina ir kai kurie bendrosios praktikos gydytojai. Dėl to vieni kartais nepateikia visų reikalingų dokumentų, kiti, anksčiau „turėję invalidumą”, nepatenkinti, jog gauna pažymą, kad yra šiek tiek darbingi, treti pas medicinos ekspertą nori pakliūti iškart.
Jei žmonės nepatenkinti NDNT medicinos ekspertų nustatytu darbingumo lygiu, jiems paaiškinama įstatymo suteikta galimybė šį sprendimą apskųsti šios tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui.
Skundą, beje, turi rašyti pats neįgalusis, o ne jo žmona ar vyras: būna, kad neįgalųjį patenkina nustatytas darbingumo lygis, o antroji pusė reiškia pretenzijas.
Planuoja krūvį
Žurnalistams apsilankius tarnyboje, prie ekspertų kabineto durų lūkuriavo tik keletas žmonių. O. Kulik tvirtinimu, pastaruoju metu didelių eilių nebebūna, mat daroma viskas, kad žmogus čia pakliūtų per kuo trumpesnį laiką.
Ji ragintų visus, surinkusius dokumentus ekspertizei, pirmiausia paskambinti į registratūrą (8 46 412470) ir sužinoti registracijos laiką – atėjęs nurodytu laiku ir užsiregistravęs, jei netrūks jokių dokumentų, jis tą pačią dieną pateks pas ekspertus. Toks „registravimasis registracijai”, anot vedėjos, naudingas siekiant planuoti darbo krūvį – išvengti eilių, darbo viršvalandžių.
„Registratūroje į kompiuterį suvedami visi duomenys, tai užima apie 20 minučių. Jei trūksta kokių dokumentų, užregistruoti negalime”, – aiškino vedėja.
Beje, be medicininių pažymų, reikalinga pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją bei dokumentą apie išsilavinimą. Būtina turėti ir asmens tapatybės kortelę.
„Žmones sustatome į eilutę, bet jei jis turi biuletenį ir jei biuletenis baigiasi – jį priimame tą pačią dieną”, – sakė O. Kulik.
Atvykti nebūtina
Ar kiekvienam neįgaliajam būtina ateiti pas ekspertus? Vedėja O. Kulik patikino, jog jei žmogus pats sutinka, apie jo darbingumo lygį galima spręsti ir vien iš dokumentų. Maža to – esant reikalui pas neįgalųjį, kuriam sunku judėti, gali atvykti patys NDNT darbuotojai.
O neįgaliojo reikalus tvarką artimieji turi turėti jo dokumentą arba įgaliojimą.
Tačiau kartais atvykti į tarnybą neįgaliajam esą pačiam naudinga, mat jo būklė gali būti sudėtingesnė, nei atspindi dokumentai.
Buvęs atvejis, kada tėvelis vaiko į komisiją neatsivedė, o komisijos, apie jo darbingumą sprendusios iš dokumentacijos, sprendimu jis liko nepatenkintas.