Jei pabudusi po akimis pamatai „maišelius”, tinsta kojos, vargina juosmens skausmai, šlapinimosi sutrikimai, imi nuogąstauti, jog sutriko inkstų veikla.
„Iš tiesų labai dažnai susiduriu su moterimis, kurias bendrosios praktikos gydytojai atsiunčia pas mane konsultuotis dėl tokios simptomatikos; akių, kojų tinimo, rankų brinkimo. Bet apie 80 procentų tų bėdų nėra inkstų ligų išraiška”, – sakė gydytoja nefrologė Almina Kasiliauskienė.
Tai ką galima įtarti?
Tai įvairiausi dalykai, susiję su mūsų fiziologija; gal padauginus druskos organizme susikaupė vandens, gal tai susiję su tam tikrų hormonų sutrikimu, gal išprovokuota aplinkos veiksnių. Druska nėra nuodas, o normalus maisto produktas, kurio sveikas žmogus gali vartoti kiek nori, bet yra dalis žmonių, kuriems jos nereikėtų dėtis į maistą, tarkim, dėl pakilusio kraujospūdžio ar kitų ligų. Druska turi savybę organizme kaupti vandenį, kaip ir medikamentai, vartojami nuo sąnarių skausmų, ir tuomet atsiranda pabrinkimų, tinimų. Tai nėra liga – tiesiog būsena, kai neatrodai estetiškai, bet visai nesusijusi su inkstų veikla.
Su inkstų ligomis nėra susiję dėl giliųjų venų vožtuvų nepakankamumo, limfostazės, skydliaukės hipofunkcijos atsiradę tinimai ir brinkimai. Inkstų patologija nėra tokia dažna, kaip nerimaujame. Yra tik kelios inkstų ligos, labai sudėtingos, sukeliančios minėtą simptomatiką: tinimus ir padidėjusį spaudimą.
O kada galima įtarti inkstų ligą?
Šlapimo takų infekcija, kaip ir bronchų, dažnesnė vasarą, dėl jūros vandens ir karšto oro temperatūrų skirtumo prisikabinanti prie silpnesnio žmogaus. Tada dažnai ir skausmingai šlapinamasi, karščiuojama, maudžia juosmenį, ir tuomet tikrai reikia kreiptis į gydytoją, kad patikslintų, ar tai inkstų, šlapimo pūslės, ar prostatos liga.
O inkstų nepakankamumą laiku diagnozuoti sunkiau, nes žmogus visiškai nieko nejaučia. Dėl sunkios būklės patekusį į stacionarą gydytojai klausia, kur buvęs iki šiol, nes dabar jau reikalinga dializė. Todėl rekomenduočiau dažniau matuoti kraujospūdį, pasidaryti kraujo bei šlapimo tyrimus ir echoskopiją pas bendrosios praktikos gydytoją. Jis dėl tam tikrų pakitimų pasiųs pacientą pas mus, įtaręs, kad jis gali sirgti lėtiniu pielonefritu, lėtiniu glomerulonefritu, policistoze ar įgimtomis inkstų ligomis.
Kokios kitos ligos alina inkstus?
Daugelis lėtinių, ilgai besitęsiančių ir nekoreguojamų. Taip pat inkstų funkcijos nepakankamumą sukelia ilgalaikė hipertenzija, sunkios širdies ligos, diabetas ir ilgalaikis medikamentų vartojimas. Gali būti ūmus inkstų fukcijos nepakankamumas, kai būtina skubi pagalba, tačiau tuomet kur kas aiškesni žmogaus jutimai įspės apie dramatišką būklę.
Girdėjau, inkstų akmenligė prasideda staiga, priepuoliu, netenkama sąmonės. Kaip prižiūrėti inkstus?
Inkstų akmenligė turbūt staiga neprasideda; akmenukų formavimasis ilgas procesas. Jei akmenukas pajuda eit šlapimo takais, tikrai tyvuliuoja akyse ir skausmas itin stiprus. Ir tai viena iš inkstų ligų, kurios praneša apie save iš anksto. O profilaktika būtų vandens gėrimas. Manoma, kad karštą dieną žmogus turėtų išgerti 2 – 2,5 litro gryno vandens. Sveika agurkai, arbūzai, kuriuose daug vandens. Sveikos gyvensenos įpročiai, grūdinimasis vandenyje, mankšta padeda vaikui ir brandaus amžiaus žmogui.
Mitybos įpročiai skirtingi, ir kas tinka vienam žmogui, kitam kenkia, tačiau jeigu jums rado padidėjusį kraujospūdį, pakitimus po šlapimo tyrimų, gydytojas paaiškins, kaip tvarkyti mitybą – ar mažint druskos, ar baltymų kiekį. Keptas, riebus maistas didesnės įtakos inkstams neturi, tačiau jeigu žmogus turi viršsvorį, serga diabetu, hipertenzija, tuomet iš tiesų netikę mitybos įpročiai, nejudrus gyvenimo būdas sukelia dramatiškas inkstų problemas, patologiją.
O svaigalų, organizmo valymo, fitoterapijos poveikis inkstams?
Net išgėrus daug alaus, inkstams nieko gali neatsitikti, bet sužalojamos kepenys. Ypač inkstams ir kepenims kenkia namuose pagaminti alkoholio surogatai.
Ateina grybų metas, ir apsivalgius jų ar grybų konservų, prireikia intensyvios terapijos. Dėl vabzdžių įgėlimų – kur kas rečiau.
Pernai man teko dalyvauti pasauliniame nefrologų kongrese, vykusiame Singapūre, Tailande, ir ten buvo kalbama apie medicinos rūšį, kuri Rytuose vadinama tradicine – žolinius bei medžių žievės preparatus, grybus. Atkreipiau dėmesį į tai, jog žolių atmainų yra aibių aibės, vien kiniškų, ir jomis tenykščiai medikai gydo įvairiausias ligas. Tačiau yra kita pusė. Europos šalių medicinos elitas yra tiesiog apimtas panikos – dėl iš Azijos atvykusių žmonių, steigiančių pas mus įmonėles, parduotuvėles ir gydančius įvairiausiom žolėm. Ir atsiranda įvairios sudėtingos inkstų ligos, kurių negalima tiksliai diagnozuoti būtent dėl žolių poveikio, nes žolė žolei nelygu. Nebe apie ramunėlę, krapą ar petražolę kalbu; mes net negalime numatyti, koks kenksmingas gali būti įvairiausių nepažįstamų žolių poveikis. Reikia atsargiai rinktis augalų preparatus. Jokiu būdu neišbandyti kokio nežinomo kinų recepto, tarkim, sudaryto iš 27 žolių – įsivaizduokite stiprų jų poveikio efektą. Ir tuomet, jeigu nutiktų blogiausia, kaip medikui atsirinkti, kuri viena iš tų žolių yra nuodai?
Taip pat Europos medikų, nefrologų sluoksniai labai sunerimo, gavę naujų mokslinių tyrimų duomenis apie pas mus paplitusių analgetikų, vaistų migrenai gydyti kenksmingumą. Sakysim, garsusis citramonas, kurį rijome be saiko, pasirodė, gali sukelti sunkias inkstų veiklos patologijas.
Esu prieš bet kokį dirbtinį organizmo valymą; jeigu normaliai dirba inkstai ir kepenys, tai ši sudėtinga sistema pati išsivalo, o dažniausiai kišimasis ją išbalansuoja, sugadina ir taip atsiranda ligos. Visas valymas – vartoti daug skysčių.
Mes jau išgyvenome keisčiausių nukrypimų etapą, tarp jų „gydymą šlapimu”. Nefrologai žino skaudžių atvejų, kai šitokiais metodais žmonės „gydėsi” sunkias inkstų ligas. Ir tuomet jiems prireikė dializių.