Klausimas, vis labiau intriguojantis Maskvą
Įtakingas Prancūzijos laikraštis „Nuvel Observater” paskelbė žinomo žurnalisto Vensano Žovero straipsnį, pavadintą itin iškalbingai: „Vladimiras Putinas, visos Rusios krikštatėvis”. Publikacijos pagrindines mintis išdėstė interneto svetainė „Forum.MSK.ru”.
Straipsnyje, be kita ko, rašoma: „V.Putinas kažką sumanė, tai rodo daug požymių. Dar niekada jis nebuvo toks nervingas, kartu ryžtingas, net agresyvus”. Šie žodžiai priklauso žmogui, kuris Rusijos prezidentą gerai pažįsta, nes su juo nuolat bendrauja.
Žino visus gestus
„Tas žmogus su Rusijos prezidentu jau beveik šešerius metus matosi vos ne kasdien. Jis apie Kremliaus šeimininką parašė knygą. To žmogaus pavardė – Andrejus Kolesnikovas. Šis aukštas blondinas – autoritetingo Maskvos laikraščio „Kommersant” vienas geriausių žurnalistų.
Pamažu jis išmoko iššifruoti patį mažiausią gestą, kiekvieną minties niuansą buvusio KGB pulkininko, tapusio visagaliu Rusijos šeimininku”, – rašo Prancūzijos laikraštis, toliau cituojantis A.Kolesnikovą: „V.Putinas kažką sumanė, tikriausiai kokią nors staigmeną, gudrybę, kad užsitikrintų ateitį sau ir savo klano nariams. Kodėl? Ogi todėl, kad po pusantrų metų baigiasi jo antroji kadencija, o konstitucija jam draudžia balotiruotis dar kartą”.
Ko griebsis V.Putinas tokiu atveju, klausia „Nuvel Observater” ir priduria, kad „šis klausimas jau seniai intriguoja Maskvą”.
Formuojamas gero caro įvaizdis
Rusijos oficialioji žiniasklaida nuolat pažymi, koks populiarus yra prezidentas. Juo pasitiki daugiau kaip 70 proc. rusų. Ta pati žiniasklaida nuolat informuoja, kokiame skurde vargsta dešimtys milijonų rusų, kokioje prabangoje maudosi turtuoliai. Nepaisant to, prezidentas – numylėtinis.
„Niekas negalėjo susilpninti šios keistos meilės: nei „Kursko” tragedija, nei skerdynės Maskvos teatre, nei purvinas karas Čečėnijoje”, – pažymi Prancūzijos laikraštis.
Jis nurodo, kad Rusijos prezidentas visada yra valstybei priklausančios žiniasklaidos dėmesio centre. Ši žiniasklaida vienintelė visuomenėje turi realų svorį, bet turi ir vieną šeimininką, kuriam privalo paklusti. „Mes turime jį vaizduoti kaip gerą carą, kuris rūpinasi paprastais žmogeliais tuo metu, kai biurokratai nuo kyšių tunka, o verslininkai daro kokias tik nori machinacijas”, – „Nuvel Observater” korespondentui sakė Maskvos Pirmojo televizijos kanalo žurnalistas, prašęs jo pavardės neminėti.
Kontroliuojama viskas
Tarptautinė žiniasklaida ne kartą akcentavo, kad televizijos kontrolė yra Rusijos prezidento valdžios pagrindas. „V.Putinas – pirmasis teleprezidentas. Ant jo darbo stalo nėra jokių rašiklių, ten – tik valdymo pultas, – Prancūzijos laikraščio žurnalistui pasakojo Borisas Nemcovas, Boriso Jelcino laikų vyriausybės narys. – Mažasis ekranas – Putino aistra. Taip yra todėl, kad žiniasklaida jį akimirksniu pavertė tuo, kuo jis dabar yra.
Žiniasklaidos jėgą jis žino geriau negu bet kas kitas. Patekęs į Kremlių jis nuolat siekė kontroliuoti didžiausius televizijos kanalus ir pagrindinius laikraščius ir pasiekė savo – prievarta arba bauginimais”.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida dar niekad nepavadino V.Putino diktatoriumi. Jis iš esmės pakantus tiems, kurie jį kritikuoja, bet su sąlyga, kad kritikų balsas nebūtų garsus, kad jis niekad nesklistų iš ekrano.
„Ne kartą su Putinu kalbėjau apie demokratiją. Aišku, jis jos nenori, – sakė B.Nemcovas. – Jis pakantus tik demokratijos regimybei. Tokia nuostata – jo genuose. Jis, kaip ir visi kiti žmonės iš KGB, mano, kad pasaulyje demokratijos nėra, o tik žongliravimas šiuo žodžiu, manipuliacijos”.
Todėl vietoje demokratijos V.Putinas sukūrė „valdžios vertikalę”. Viskas sprendžiama Kremliuje, iš ten prezidentas su dviem dešimtimis jam ištikimų žmonių visiškai kontroliuoja didžiulę valstybę. Simonas Kordonskis sakė, kad ši „putinokratija” jam yra gerai žinoma. Jis iki praėjusio rugsėjo vadovavo Kremliaus ekspertų valdybai. „Viskas nusprendžiama V.Putinui labai artimų žmonių rate. Visi jie siekia praturtėti. Kas nors kita šiuos žmones mažai domina”, – „Nuvel Observater” korespondentui apie Kremliaus užkulisius nepabijojo papasakoti buvęs valdininkas.
„Ši nedidelė grupė – V.Putino ir jo bičiulių klanas – savo rankose turi visą Rusiją. Šiai grupei paklusni vyriausybė, kitos valdžios šakos. Veikdamas iš užkulisių, bičiulių klanas valdo naftą ir dujas, karo pramonę ir telekomunikacijų sistemas, aukso gavybą ir didžiausias televizijos kompanijas, centrinį banką ir parlamentą, armiją ir slaptąsias tarnybas, miliciją ir 89 Rusijos regionus. Viską… V.Putino klanas – XXI amžiaus politbiuras”, – taip apie prezidento ir jo aplinkos įtaką rašo Prancūzijos laikraštis.
Ir jis tuoj pat klausia: „Kaip atsisakyti tokios valdžios, kaip trauktis iš žaidimo, kai viskas lyg sviestu patepta?”
Iniciatyva gimė Šiaurės Osetijoje
V.Putinas turi sunkų pasirinkimą. Jis galėtų pakeisti konstituciją, draudžiančią jam balotiruotis dar kartą. Valdžios partija parlamente turi tiek balsų, kad be vargo pakeistų pagrindinį įstatymą. Bet prezidentas dievagojasi, kad to nenori.
Tuo tarpu nerimsta iniciatoriai referendumo, kuriame rinkėjai pritartų trečiajai prezidento kadencijai. Apžvalgininkai sako, kad vienaip atrodo, kai konstituciją keisti sumano įstatymų leidėjai, ir visai kitaip, kai iniciatyva ateina iš apačios. Ši iniciatyva gimė Šiaurės Osetijoje. Vienas referendumo iniciatorių – Valerijus Gizojevas BBC korespondentui sakė, kad iniciatyvai pritarta 56 Rusijos regionuose (iš 89). Referendumas ir gali būti ta gudrybė ar staigmena, apie kurią kalbėjo žurnalistas A.Kolesnikovas.