Lietuvos vaikai neturi galimybės jau nuo mažens užsidirbti pinigų – nuo to juos saugo mūsų šalies įstatymai.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, „išnaudoti” bei oficialiai duoti uždirbti draudžiama vaikams iki 14 metų. Tad Lietuvoje nebus nė vieno Makaulio Kalkino (filmo „Vienas namuose” žvaigždė) ar kitos mažos žvaigždutės, savo talentu ar vien gražia išvaizda galinčios susikrauti solidžią pinigų sumą. Nors poreikis filmuoti vaikus ar įtraukti juos į teatro vaidinimus Lietuvoje yra.
Teatrų darbuotojai skundžiasi neturį galimybės oficialiai sumokėti atlygį vaikams už dalyvavimą spektakliuose, o iš idėjos ir „už ačiū” šiais laikais vaidinti nori nedaugelis.
Tiesa, Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tikina, kad Lietuvoje vaikams užsidirbti neleidžia ne teisės aktai, o elementarus nežinojimas, kaip oficialiai sumokėti vaikui už atliktą darbą.
Tėvai netinka?
Teatro darbuotojai nesistebi, kodėl vaikai nebenori vaidinti veltui.
„Viskas suprantama – juk tam vaikui reikia turėti nors litą, kad galėtų iki teatro atvažiuoti. Niekaip nesuprantu, koks čia gali būti vaiko išnaudojimas, kai suteiki jam galimybę vaidinti kartu su profesionaliais aktoriais vienoje scenoje. Galbūt iš jo išaugs žvaigždė? Juk ne paslaptis, kad daugelis šiandien Lietuvoje garsių aktorių pradėjo vaidinti teatruose dar vaikystėje”, – svarstė Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
Teatro vadovas minėjo, kad surasti profesionalioje scenoje galintį vaidinti vaiką yra labai sudėtinga, todėl stengiamasi juos išsaugoti. Tačiau nesant teisinių galimybių sumokėti jiems už kiekvieną vaidinimą nors po 10 litų, tai praktiškai neįmanoma. G. Pranckūnas guodėsi tik tuo, kad vaikų spektakliams prireikia gana retai.
Jau antrus metus Klaipėdos dramos teatre vaidinanti vienuolikmetė Eva pripažino, kad jai norėtųsi gauti šiek tiek pinigų. Mergaitė sakė norinti pasitaupyti šiek tiek savo pinigų, kad nereikėtų nuolat kaulyti iš tėvų.
Teatro vyriausioji finansininkė Stanislava Urbonienė sakė net svarsčiusi galimybę, kad reikėtų kreiptis į Kultūros ministeriją, idant kaip nors būtų sprendžiama galimybė užmokėti teatre dirbantiems vaikams už darbą. Kol kas esą neįmanoma surasti jokio būdo, kaip tai padaryti nepažeidžiant teisės aktų.
Pasak S. Urbonienės, formaliai mokėti vaidinančio vaiko tėvams taip pat negalima, nes tai jau būtų faktų iškraipymas.
Gyvūnus „išnaudoti” galima
Klaipėdos muzikinio teatro spektaklyje „Smuikininkas ant stogo” vaidinantys vaikai jau keitėsi kelis kartus. Kurį laiką pavaidinę ir nesulaukę jokio atlygio, jis tiesiog atsisako vaidinti.
Tad spektaklio režisieriams reikia kaskart ieškoti naujų vaikų, su jais iš naujo repetuoti.
„Keista, kodėl užkertamas kelias atsiskleisti jauniems talentams. Iš tikrųjų spektakliuose dalyvaujantys vaikai dirba, kaip ir bet kuris kitas aktorius, todėl keista, kad jie neturi teisės gauti atlygio. Tuo metu norint į sceną išvesti, pavyzdžiui, ožką ar karvę, įmanoma oficialiai tai įforminti su gyvūno šeimininku pasirašius nuomos sutartį”, – pasakojo teatro režisierius Ramūnas Kaubrys.
Vaikus vaidina suaugusieji
Keistuolių teatro vadybininkas Mindaugas Lungis taip pat piktinosi, kad tokia situacija esanti visiškai nenormali. Esą kodėl vaikai diskriminuojami ir negali gauti atlygio už atliktą darbą.
„Užsienyje vaikai net savo sąskaitas bankuose turi”, – akcentavo M. Lungis.
Pasak jo, laimei, Keistuolių teatre kol kas tik vieną kartą buvo iškilusi tokia problema. Statant operą „Stasys”, prireikė mažo angeliuko. Tuomet tiesiog buvo pasiūlyta vaidinti teatro aktorių vaikui.
„O kai statome pasakas, vaikus vaidina suaugę aktoriai. Taip ir sprendžiame problemą”, – pasakojo M. Lungis.
Išgelbės autorinė sutartis?
„Ko norėti, – meno žmonės…” – išgirdusi menininkų iškeltą problemą šyptelėjo Lietuvos vaikų teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Kontrolierė pripažino, kad sudaryti oficialią darbo sutartį su vaikais, jaunesniais nei 14 metų, Lietuvos teisės aktai iš tiesų draudžia. Tačiau, pasak jos, niekas nedraudžia meno kolektyvams sudaryti sutartis su vaidinančių vaikų tėvais.
„Kadangi iki pilnametystės tėvai atstovauja vaikams, pagal Civilinį kodeksą, jie gali pasirašyti autorines sutartis, o gautus pinigus panaudoti vaiko reikmėms. Be to, autorinė sutartis labai patogi ir meno kolektyvui, nes tas, kas samdo vaiką, taip pat gali gauti tam tikrus įsipareigojimus iš vaiko tėvų. Pavyzdžiui, kad jis nepereis į kitą teatrą”, – pasakojo R. Šalaševičiūtė.
O jei tėvas – santechnikas?
Tačiau toks kontrolierės siūlymas nesužavėjo teatro darbuotojų. Klaipėdos dramos teatro vyriausioji finansininkė S. Urbonienė nustebo išgirdusi šią žinią.
„O jei vaiko tėvas santechnikas, kaip aš su juo galiu sudaryti autorinę sutartį? Juk tokią sutartį galima sudaryti tik su kūrėju, turi būti tam tikras išsilavinimas”, – svarstė S. Urbonienė.
Teisininkai R. Šalaševičiūtės pasiūlymą pavadino tiesiog šmaikščiu, tačiau teisiškai neįmanomu.
„Šmaikšti logika – vaikai yra tėvų kūriniai. Tad nepaisant kokios specialybės yra tėvas, jis gali pasirašyti autorinę sutartį, nes jis sukūrė vaiką? Labai šmaikštu”, – stebėjosi teisininkas Henrikas Mackevičius.
Tačiau jis patikino, kad išeitis vis dėlto yra. Esą, kadangi įstatyme yra spraga, ją reikia tiesiog protingai užkišti. H. Mackevičius siūlė teatrų vadovams gauti tėvų leidimą, kad jie sutinka leisti vaiką vaidinti teatre, be to, kreiptis į Vaikų teisių apsaugos specialistus, kad šie taip pat duotų vienkartinį leidimą, kad vaikas teatre vaidins spektaklyje ir už tai gaus tokį pat atlyginimą, kaip ir suaugę aktoriai. Tuomet tiesiog beliks pasirašyti sutartį tarp teatro ir vaiko.
„Iš tiesų nuostatos turėtų būti pakeistos. Nutartyje, numatančioje, kad vaikai oficialiai gali dirbti tik nuo 14 metų, turėtų būti išimtys – sportas ir aktorystė. Tačiau, kol to nebus padaryta, dabar teatro darbuotojai bet kuriuo atveju pažeidžia įstatymą – arba nelegaliai moka vaikui, o jei jam nemoka, vadinasi jį išnaudoja”, – komentavo H. Mackevičius.
Riboja ir keturiolikmečių veiklą
Pagal praėjusiais metais Vyriausybės nutarimais nustatytą tvarką ir pagal Darbo kodeksą, oficialiai dirbti Lietuvoje gali 14 metų sulaukę vaikai.
Tačiau yra tam tikrų apribojimų – keturiolikmečiai gali dirbti trumpesnę darbo dieną nei suaugusieji, negali dirbti naktį, kenksmingomis darbo sąlygomis ir kt.
„Tačiau darbų sąrašas, kuriuos oficialiai gali dirbti keturiolikos metų sulaukę vaikai, – gana platus. Vasarą jie gali dirbti kavinėse, nešioti laikraščius, gali dirbti įvairius žemės ūkio darbus…” – vardijo R. Šalaševičiūtė.
Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspresas”