Jei nepavyksta įstoti į universitetą studijuoti išsvajotosios specialybės, ar verta siekti bet kokio aukštojo mokslo diplomo?
Abitūros egzaminai – dar ne baisiausia ugnies linija abiturientų kelyje. Kur kas sunkiau pasirinkti profesiją. Tačiau ką daryti, jei net ir seniai ją išsirinkus iškart nepavyko įstoti į išsvajotą universitetą: metus dykinėti, dirbti ar studijuoti bet ką, kur tik galima įstoti?
Tinginiams sunkiau
„Buvau tikras tinginys. Net besimokydamas dvyliktoje klasėje negalvojau, ką veiksiu baigęs mokyklą. Tik tėvai vertė mokytis. Vis aiškino, kaip svarbu geri pažymiai ir tinkamai pasirinkti profesiją. Tačiau man tuo metu tai nė kiek nerūpėjo. Šiandien jau suprantu, kaip klydau. Jei nebūtų pasisekę – būčiau nė vieno diplomo negavęs, o jau greitai turėsiu antrą bakalauro diplomą”, – pokalbį pradėjo dvidešimt dvejų metų Giedrius Girdauskas.
Vaikinas į Kauno kolegiją studijuoti geodezijos įstojo tik todėl, kad tai buvo visiškai nauja specialybė ir nebuvo daug norinčiųjų ten studijuoti.
„Esu iš pirmosios geodezininkų laidos. Dabar džiaugiuosi, kad metai nenuėjo veltui. Nors, tiesą sakant, pirmus dvejus metus kankinausi su mokslais. Nebuvo įdomu. Tuomet dėstė bendrąjį kursą, teoriją. Tačiau žinojau, jog reikia turėti išsilavinimą, todėl ir mokiausi dėl diplomo. Visa laimė, kad trečiame kurse prasidėjo darbas personaliniu kompiuteriu. Tuomet situacija pasikeitė. Lankomumas pagerėjo, pradėjau mokytis aukščiausiais balais. Diplomą apsigyniau dešimtukui”, – aiškino kaunietis.
Atidėlioti neverta
Giedrius pasakojo, kad baigęs mokslus Kauno kolegijos kraštotyros fakultete nusprendė siekti aukštojo universitetinio bakalauro diplomo. Pasak studento, mokslų geriausia neatidėlioti vėlesniam laikui. „Visiems esamiems ir būsimiems studentams patarčiau vos tik baigus studijas toliau studijuoti, o ne viską atidėlioti vėlesniam laikui ar pradėti dirbti. Mano manymu, pradėjęs dirbti žmogus pajaučia pinigų skonį ir pradeda galvoti, jog aukštojo mokslo diplomas nebūtinas.
Aukštojo mokslo diplomas įrodo, kad esi kažko vertas. Šiandieną džiaugiuosi, kad nemečiau visko ir gavęs neuniversitetinį bakalauro diplomą toliau tęsiu studijas Kauno technologijos universitete. Turiu darbą, mokausi ir realiai galvoju apie savo ateities perspektyvas. Baigęs mokslus kursiu savo verslą. Noriu dirbti sau, o ne kitiems”, – kalbėjo G.Girdauskas.
Kauno žemės ūkio universitete ekonomiką studijuojanti Viktorija Labūnaitytė mus tikino, kad studijuoti vien tik dėl aukštojo mokslo diplomo neverta.
„Nuo dešimtos klasės svajojau studijuoti ekonomiką. Tačiau įstojusi į Žemės ūkio universitetą neapsidžiaugiau. Neturėjau jokio supratimo, kas tas žemės ūkis ir kokios jam ekonomikos reikia. Teko studijuoti vien dėl aukštojo mokslo diplomo. Tik vėliau supratau, jog tai – paprasčiausia ekonomika, tik su papildomomis paskaitomis apie žemės ūkį. Lietuva labai maža, be aukštojo mokslo diplomo čia neįmanoma pasiekti visų užsibrėžtų tikslų. Daugelis studentų stoja bet kur, kad tik įstotų, ir dar neįpusėję pirmojo kurso iškrenta. Reikia studijuoti tai, kas patinka, o ne ten, kur didesnės perspektyvos. Geriau metus padirbėti, nei studijuoti „iš reikalo”, – kalbėjo dvidešimtmetė kaunietė.
Diplomas – mada
Pasak aštuoniolikmetės Salomėjos Norvilaitės, aukštojo mokslo diplomas jau seniai tapęs mada.
„Besimokydama mokykloje daugiau galvojau apie egzaminus nei apie stojamuosius. Vos tik pasibaigus abitūros egzaminams nusprendžiau studijuoti kultūros vadybą. Tai įdomu, perspektyvu. Būnant menininku labai sunku pragyventi, todėl rinkausi perspektyvią, tačiau kartu ir meninę specialybę.
Šiandien diplomas greičiau jau ne būtinybė, o mada. Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, jog be diplomo žmogus yra nieko vertas. Sėkmę gyvenime gali nulemti ne tai, kiek mokslų baigei, o asmeniniai įgūdžiai, gabumai, mokėjimas pasinaudoti susidariusia padėtimi. Tačiau neneigiu, jog aukštuosius mokslus baigti yra būtina”, – sakė būsimoji studentė S.Norvilaitė.
Studijos iš pašaukimo
„Jau esu studentė”, – sakė Vilniaus universitete nuo rugsėjo aktorinio meno studijas pradėsianti Jonė Dambrauskaitė. Kaunietė prieš savaitę įgyvendino seną savo svajonę – įstojo į aktorinį. „Labai džiaugiausi, kai sužinojau, kad jau įstojau. Stojant į aktorinį svarbu buvo ne pažymiai ar egzaminų rezultatai, o talentas, noras ir gabumai. Pastaruosius metus tik ir laukiau, kada viskas baigsis, kad kuo greičiau galėčiau užsiimti man malonumą teikiančia veikla.
Kuomet reikėjo surašyti visas specialybes, kurias norėčiau studijuoti, aš parašiau tik aktorinio studijas Vilniaus ar Klaipėdos universitetuose. Manau, jog studijuojant bet kokią specialybę reikia pašaukimo. Nesuprantu tų, kurie stoja vien tik dėl diplomo. Su meninėm specialybėm gal kiek paprasčiau, juk čia gabumai ir talentas reikalingi. Na, o realesnes profesijas galima rinktis ir neturint jokio pašaukimo”, – kalbėjo Jėzuitų gimnaziją baigusi J.Dambrauskaitė.
Populiariausi – socialiniai mokslai
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dokumentų priėmimo skyriaus atsakingasis sekretorius mus tikino, kad šiemet būsimieji studentai dažniausiai renkasi socialinių mokslų sritis.
„Jau yra pateikta daugiau nei trys šimtai tūkstančių prašymų. Nors trūksta inžinerijos specialistų, abiturientai mieliau renkasi specialybes, kurios, jų manymu, yra prestižinės. Daugelis studentų iškrenta iš pirmojo kurso tik todėl, kad pasirenka netinkamą sritį ir nesimoko, nelanko paskaitų, neatlieka visų laboratorinių darbų. Tačiau nors ir studijuodamas dėl aukštojo mokslo diplomo studentas turėtų atsakingai lankyti paskaitas ir mokytis, tuomet sėkmingai baigs studijas. Svarbiausia – pastangos ir noras mokytis”, – kalbėjo docentas.
„Socialiniai mokslai ne tik populiarūs, bet ir įdomūs. Stengiausi mokytis tas disciplinas, kurios man patiko. Rašiau prašymus studijuoti politologiją, psichologiją bei literatūrą ir reklamą. Tai man artimos sritys. Norėčiau studijuoti psichologiją, nors, mano manymu, tai nėra labai perspektyvi ir paklausi specialybė. Lietuvoje kol kas nevertinami psichologai, tačiau manau, jog ilgainiui tai keisis. Nenorėčiau kankintis tuos ketverius metus studijuodama nemėgstamą profesiją.
Aukštojo mokslo diplomas padeda pelnyti visuomenės pagarbą”, – sakė VDU norinti studijuoti Eglė Kazakevičiūtė.