Dėl vis didėjančių vasaros karščių ir mažėjančio kritulių kiekio visiškai išdžiūvo upeliai, senka upės
Karšta ir nelietinga šiųmetė vasara dar labiau sumažino jau nuo viduržiemio krentantį upių ir upelių vandeningumo lygį. Neįprastai ilgai užsitęsus karčiams, daugelis mažųjų upelių išdžiūvo, o nemažai didžiųjų upių pasiekė gamtosauginį arba net kritinį lygį.
Išgelbėtų užtvankos
Susirūpinimą vis blogėjančia upių bei upelių padėtimi išreiškė Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Hidrotechnikos katedros docentas dr. Bronislovas Ruplys.
„Lietuvos vidurio lygumoje, kur požeminio vandens priteka nedaug, upeliai džiūsta. Pavyzdžiui, nebėra tėkmės ties Platonio upelio vandens matavimo postu, esančiu už 26 km nuo ištakos, Sidabroje, Yšlykyje. Bartuva ties Skuodu, Jūra ties Taurage, Nevėžis ties Panevėžiu ir kitos upės pradeda žūti”, – savo laiške „Kauno dienai” rašo B.Ruplys.
Mokslininkas teigia, kad upeliams gelbėti būti galima panaudoti Lietuvos vandens saugyklose (tvenkiniuose) sukauptą vandenį.
„Tokių vandens saugyklų šalyje yra apie 1500. Protingai naudojant sukauptą vandenį bent keli tūkstančiai kilometrų upelių ir upių ruožų nebūtų apmirę. Tam galėtų pasitarnauti ir užtvankos, tačiau naujų užtvankų statyba ir senųjų rekonstrukcija buvo uždrausta”, – tvirtina LŽŪU docentas.
Jis apgailestavo, kad 2004 metais ypatingos skubos tvarka buvo pakeistas Vandens įstatymas, pagal kurį užtvankas draudžiama statyti visose svarbiausiose (apie 170) šalies upėse.
„Tai mirties nuosprendis Lietuvos hidroenergetikai, o kartu ir galimybei gelbėti per sausras mirštančius šalies upelius. Be to, brangstant dujoms ir naftai, turėtume pigios atsinaujinančios energijos. Šiuo metu tai turėtų būti esminis Lietuvos interesas, tačiau šalies valdžia tuo nesirūpina”, – įsitikinęs B.Ruplys.
Žemiau normos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas Aleksandras Kajutis „Kauno dienai” patvirtino, kad ir minėtuose, ir kituose šalies upeliuose padėtis labai prasta: „Vandens tėkmės išties nėra. Taip nutiko ne tik dėl sumažėjusio atitekančio vandens kiekio bei didelio garavimo, bet ir dėl bebrų, kurių pastaraisiais metais padaugėjo, statomų užtvankų. Vanduo stovi vietoje, žydi, intensyviai dauginasi dumbliai. Kvapas nekoks ir be guminių batų į tokį vandenį neįbrisi”.
„Lietuvos vidurio lygumoje, taip pat Lietuvos vidurio žemumoje bei Žemaičių aukštumoje vandentėkmių padėtis labai prasta. Vietomis kritiška, – aiškino Hidrologijos skyriaus viršininkas. – Žemiau gamtosauginio debito lygio yra ir didžiosios Lietuvos upės: Minija, Venta, Jūra”.
Anot pašnekovo, kritulių, iškrentančių mūsų šalies teritorijoje, kiekis kasmet mažėja po 0,5 proc., o bendras vandentėkmių nuotėkis dėl kylančios oro temperatūros sumažėja net po 5 proc.
Antra pagal dydį Lietuvos upė Neris taip pat buvo gerokai nusekusi, tačiau, kaip teigė A.Kajutis, baltarusiai šiek tiek padidino Vileikos užtvankos pralaidumą, ir padėtis pasitaisė.
Sprendimą galima rasti
Tuo tarpu Nemuną maitina požeminiai vandenys, todėl galime nesijaudinti, kad didžiausia Lietuvos upė nuseks.
Tai patvirtino ir Kauno hidroelektrinės direktorius Juozas Bartlingas: „Mes galime kontroliuoti Nemuno lygį. Kadangi turime pakankamai rezervų Kauno mariose, jokio pavojaus upei nėra”.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas A.Kajutis pripažino, kad užtvankos galėtų išgelbėti upes užsitęsusios sausros metu.
„Pastačius užtvankas bet kurioje Lietuvos upėje ar upelyje būtų galima sukaupti vandens atsargas, kuriomis pasinaudotume per didžiuosius vasaros karščius ar atsiradus kitoms reikmėms. Deja, Lietuvoje nėra lėšų užtvankoms statyti”, – pastebėjo A.Kajutis.
Sovietiniais metais užtvankos buvo statomos su hidroelektrinėmis arba prie dirbtinai suformuoto tvenkinio buvo įkuriamos poilsiavietės.
„Kadangi užtvanka atlieka dvigubą funkciją, ją apsimokėtų statyti privatiems investuotojams”, – sakė pašnekovas.
Hidroelektrinės sustojo
Daugumai mažųjų ir vidutinių Lietuvos hidroelektrinių dėl sausros sustabdžius savo darbą, Kauno hidroelektrinė yra priversta dirbti minimaliu pajėgumu, tačiau išlaiko reikiamą debito lygį – 120 kub. m/s.
„Padėtis stabili ir kontroliuojama, – teigė hidroelektrinės direktorius J.Bartlingas. – Marių lygis nukritęs per 39 cm nuo įprastinės normos. Prieš porą metų per rekordines sausras, kai nelijo ilgiau kaip du mėnesius, marių lygis buvo nukritęs apie pusantro metro”.
J.Bartlingas spėjo, kad dabartinis nuokrytis gali šiek tiek padidėti, tačiau, atsižvelgiant į preliminarias sinoptikų prognozes, 50 cm žymos žemiau įprastinės normos neturėtų pasiekti.