Politiniams sprendimams teisinio rūbo nematuos

Teisingumo ministerijos vadovas tikisi, kad visuomenės nuomonė apie teismus pagerės

Naujasis teisingumo ministras Petras Baguška tikina, kad politika jam niekada nebus aukščiau už teisę. Pilietinės demokratijos partijos atstovas interviu „Kauno dienai“ sakė neketinąs paklusti politiniam spaudimui, jeigu iškiltų dilema, kokį problemos sprendimo būdą pasirinkti – politinį ar teisinį. Tačiau kai kuriais klausimais P.Baguška vis dėlto paklūsta jį į Vyriausybę delegavusiai politinei partijai.

Tvirtina turįs patirties

– Nelabai norėjote į šį postą. Kodėl?

– Kai buvo formuojama Vyriausybė, frakcijoje kalbėjau, kad galbūt vertėtų paieškoti kito žmogaus. Tikrai nesiveržiau į šias pareigas. Manau, kad galėjau pakankamai save ir Seime realizuoti, dirbdamas Teisės ir teisėtvarkos komitete, Antikorupcijos komisijoje. Čia liko ir daug ir planų, ir nebaigtų darbų. Tikrai mano planuose Teisingumo ministerijos nebuvo.

– Bet partija liepė ir teko eiti į ministrus?

– Susirinko partijos prezidiumas, pasakė, kad reikia. Vadinasi, reikia, nieko čia nepadarysi.

– Kai kam kilo abejonių, kad neturite pakankamos patirties vadovauti tokiai didelei įstaigai, tokiai sričiai. Ką atsakytumėte tokiems abejojantiesiems?

– Manau, kad turiu pakankamą administravimo patirtį. To labiausiai ir reikia dirbant ministru. Esu vadovavęs keliems rajonams. Tikiuosi, kad ten nei žmonių nuvyliau, nei pats pasimečiau. Nė vieno rajono nenugyvenau. Tad turiu administracinio darbo parties.

Pagaliau, ministerijoje yra didelis gerų specialistų būrys. Man liks darbo organizavimo ir priežiūros funkcija. Žinoma, einu su labai didžiule atsakomybe, su dideliu rūpesčiu. Nėra paprasta vadovauti tai ministerijai. Bet tikiuosi, susitvarkysiu.

– Viceministrą jau pasirinkote?

– Dar nenusprendžiau, kas juo bus. Partijos žodis čia irgi lems.

Alternatyvos nėra

– Ministerija yra labiau politinė institucija. Tačiau Teisingumo ministerijos atveju yra kiek sudėtingiau – ji ypač preciziškai turi laikytis teisės kanonų. Neretai teisė ir politika gali susikirsti. Kam tokiu atveju teiksite pirmenybę?

– Jeigu reikėtų rinktis, mano sprendimas būtų aiškus – pirmiausia teisė ir teisingumas. Negali būti jokių kitų alternatyvų.

– Bet juk kartais politinius sprendimus reikia tiesiog pritempti, kad jie būtų įvilkti į teisinį rūbą?

– Kartoju – negali būti jokios abejonės. Čia alternatyvos nėra. Teisė yra aukščiau visko. Ir politiniai sprendimai tikrai nebus per prievartą įvelkami į teisinį rūbą. Visada pirmiau bus žiūrima teisinių dalykų ir prie jos derinama politika, o ne atvirkščiai.

– Bylos Strasbūro teisme tapo galvos skausmu Lietuvos valstybei. Kodėl taip dažnai pralaimime tas bylas? Kaip to bus bandoma išvengti?

– Esu pasiryžęs gerai išnagrinėti šitą klausimą. Reikia pasižiūrėti, kodėl mes nuolat pralaimime. Tik tada imtis konkrečių žingsnių, kaip tą padėtį taisyti. Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, ko bus imtasi, bet tikrai šiam klausimui bus skirtas didelis dėmesys.

Gins savo nuomonę

– Jeigu kalbėtume apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje – ar ji pakankamai gera tokiai vis dar besivystančios demokratijos valstybei?

– Taisytinų dalykų tikrai yra. Ir nemažai. Deja, dar negalime pasakyti, kad Lietuvoje žmogus yra pakankamai apsaugotas nuo biurokratų ir pareigūnų savivalės. Idealo šioje srityje dar reikia siekti.

Neabejotina, kad itin didelis dėmesys turi būti skiriamas korupcijos prevencijai. Esu pateikęs vienam premjero patarėjui pasiūlymus dėl kovos su korupcija priemonių. Tikiuosi, į juos bus atsižvelgta, kai šį rudenį bus rengiamas Nacionalinis susitarimas dėl kovos su korupcija priemonių, kurį turėtų pasirašyti visos partijos.

– Kovojant su politine korupcija gali būti nemenkas pačių politikų pasipriešinimas. Kam statyti kažkokius papildomus barjerus savo galimai neskaidriai veiklai, jeigu galima jų nestatyti. Jūs pasirengęs ginti tas nuostatas iki galo?

– Aš ne tik inicijuosiu priemones kovojant su politine korupcija, bet ir tikrai ginsiu jas iki galo, netgi jeigu jausiu skeptišką politikų požiūrį. Kito kelio tiesiog nėra. Turime įveikti tą neskaidrių politinių sprendimų aštuonkojį, siekdami moralios politikos. Tam dabar man atsiveria naujos, papildomos galimybės – pasiūlymai galės būti teikiami ir per Vyriausybę.

Atostogauti neteks

– Kaip numatote užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą žmonėms?

– Yra priimtas atitinkamas įstatymas, įsteigtos atitinkamos teisinės pagalbos tarnybos. Sieksiu, kad tam būtų skiriamas didesnis finansavimas, kad teisinė pagalba būtų prieinama visiems visuomenės nariams. Stengsimės, kad būtų sukurta patikima, veiksminga, bet visiems vienodai prieinama teisinio švietimo sistema, užtikrinanti visų gyventojų teisinį informavimą bei kvalifikuotą konsultavimą.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į valstybės įmonės „Registrų centras“ teikiamų paslaugų kokybę. Tai reiškia, kad bus būtina peržiūrėti šios ir kitų įstaigų teikiamų paslaugų asmenims įkainius ir atliekamų procedūrų tvarką.

Ta pačia proga atkreipčiau dėmesį ir į buvusių kalinių integraciją į visuomenę. Tam irgi reikia skirti ne tik kuo didžiausią dėmesį, bet ir atitinkamą finansavimą.

– Teisingumo ministerija neturi didesnės įtakos tiesiogiai teismų darbui, tačiau vis dėlto tam tikrų svertų yra. Ką dar darysite, kad būtų tobulinamas teismų darbas, kad augtų visuomenės pasitikėjimas juo?

– Mes galime ir turime organizuoti teisėjų mokymus, kvalifikacijos kėlimą. Tai yra ir bus toliau daroma. Molėtų rajone statoma bazė, kur vyks šis darbas. Lapkritį ji turėtų būti atiduota naudoti. Tikiuosi, tada teisėjų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas pagerės.

– Atostogų pavyks išeiti?

– Žadu dirbti be atostogų. Gal rugpjūtį pavyks kokią vieną savaitę paatostogauti. Ketinu įsigilinti į darbus per tą atostogų sezoną, pasirengti aktyviai rudens veiklai. Sakyčiau, gana dėkingu laiku patvirtinta Vyriausybė. Galima ramiai, be didesnio politinio šurmulio aplink pasižiūrėti, ką būtina nuveikti per ateinantį politinį sezoną.

Ministro vizitinė kortelė

Petras Baguška gimė 1941 m. liepos 24 d. Pasvalio rajono Paškonių kaime. 1947-1958 m. mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje, 1958-1961 m. dirbo Pasvalio rajono kooperatyvų sąjungos paruošų kontoroje darbininku. 1961-1964 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1964-1966 m. dirbo Pasvalio miesto namų valdyboje valdytoju.

1966-1971 m. dirbo Pasvalio miesto tarybos vykdomojo komiteto pirmininku. 1966-1972 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisininko specialybę. 1971-1973 m. buvo Lietuvos komunistų partijos Pasvalio rajono komiteto skyriaus vedėjas. 1974-1976 m. mokėsi Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje. 1976-1982 m. dirbo Šilalės rajono vykdomajame komitete, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas. 1981-1985 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ekonomikos ir organizacijos fakultete ir įgijo ekonomisto organizatoriaus specialybę.

1982-1987 m. buvo Kupiškio rajono vykdomojo komiteto pirmininkas, 1987-1990 m. – Kėdainių rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. 1990-1994 m. – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos pirmininkas. 1994-2002 m. – Lietuvos žemės ūkio banko Kėdainių skyriaus valdytojas. 2003-2004 m. – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sekretorius.

2004 m. išrinktas į Seimą pagal Darbo partijos kandidatų sąrašą.

Domisi savivaldybių veiklos teisiniais aspektais. Pomėgiai – medžioklė, žūklė, grybavimas. Moka rusų kalbą.

Žmona Birutė. Turi dvi dukteris: Andželą ir Eglę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.