Neformalai – visuomenės atskalūnai

Paaugliai savo elgesiu siekia ir išsiskirti, ir apsisaugoti

Maža visuomenės grupė – gotai, pankai, metalistai – savo įspūdinga išvaizda neretai keliai šiurpą paprastiems piliečiams.

Tačiau taip paaugliai dažniausiai tik siekia atkreipti į save dėmesį ar pastatyti sieną tarp jų ir visuomenės.

Mykolo Romerio universiteto docentas, šeimos psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad noras būti ne tokiam kaip visi yra paauglio problema. Todėl jie ir ieško, jungiasi prie bendraminčių grupių, kur jaučiasi ir saugesni, ir drąsesni.

Tėvai nesuprato

21 metų vilnietė Rūta Sirgėdaitė jau metus gyvena Klaipėdoje.

Buvusios metalistės pėdsakai – juodos spalvos kultas, sunki muzika, mirties motyvų kupina poezija – išlikę ir šiandien.

„Būdama septyniolikmetė pradėjau lankyti dramos trupę. Dauguma jos narių buvo metalistai. Net nepajutau, kaip ėmiau derintis prie jų. Atsirado bendri pomėgiai, stilius, ėmiau klaustyti tos pačios muzikos. Su jais jaučiausi kaip žuvis vandenyje”, – pasakojo Rūta.

Tėvai į dukros pasikeitimą reagavo skirtingai. „Tėčiui buvo „dzin”. O mama nuolat priekaištavo, sakydavo, kad klausau šėtono muzikos, net neidavo į mano kambarį, kurio sienos buvo nukabinėtos „pragariškais” piešiniais ir eilėraščiais”, – prisiminė mergina.

R.Sirgėdaitė neslėpė, kad neformale tapo ne be reikalo.

„Su tėvais visada konfliktavau. Buvau labai linkusi į depresiją, jautri. Atsidūriau ligoninėje. Po šio įvykio tėvai kaip porceliano lėlę saugojo, su pagalve iš paskos bėgiojo, kad tik nesudužčiau. Deja, ir šiandien likau nesuprasta”, – sakė R.Sirgėdaitė.

Mergina įsitikinusi, kad visi neformalai dažniausiai turi vienokių ar kitokių problemų.

„Žmogus gali sakyti, jog tai jo stilius, tačiau priežastis glūdi kur kas giliau. Iš patirties galiu pasakyti, jog apie tai net tarpusavyje beveik nekalbama”, – teigė mergina.

Anot psichologo G.Navaičio, tėvų dėmesys tokiems paaugliams būtinas.

„Reikėtų bent paklausti, ką jaunuolis savo išsiskiriančia išvaizda ir pomėgiais nori pasakyti. Tiesiog būtina daugiau bendrauti su savo vaikais, skirti jiems dėmesio, kurio jie taip nori”, – kalbėjo psichologas.

Norėjo išsiskirti

Ana Daukševič – aštuoniolikametė Klaipėdos universiteto studentė.

Iki studijų mergina mokėsi ir gyveno nedideliame kaimelyje netoli Trakų. Ten, būdama dvyliktokė, ir pradėjo domėtis gotikiniu stiliumi.

„Labiausiai mano pasikeitimui įtakos turėjo tai, jog visi buvo vienodi, nuobodūs. Norėjau parodyti, kad galima išsiskirti. Be to, tada jaučiausi nemylima, atstumta, todėl „juodąja kalba” sakiau aplinkiniams, kad man jų ir nereikia”, – pasakojo A. Daukševič.

Mergina ne tik pradėjo rengtis juodai, bet ir ilgus plaukus nusidažė šia spalva.

„Juoda man suteikia jausmą tarsi kuo nors apsigaubčiau. Tiesiog užsidarau nuo aplinkinių. Tai tarsi skydas nuo visų aplinkinių žmonių”, – filosofavo Ana.

Anot merginos, jos pokyčio procesas nebuvo staigus. Todėl ir tėvai nepatyrė šoko, galėjo pamažu pratintis.

„Į juodus drabužius, grandines, „kerzus” jie žiūrėjo su šypsena. Priekaištų nebuvo, nes neslankiojau kampais su gauja tinginių. Buvau geras vaikas”, – šypsojosi A. Daukševič.

Tačiau mergina tuoj pat pridūrė, jog mokykloje kartais ją vadindavo skandaliste.

„Niekada netylėdavau, kai matydavau neteisybę. Kovojau už save ir savo nuomonę”, – teigė Ana.

G.Navaitis pabrėžė, kad kitaip atrodančius paauglius dažniausiai diskriminuoja mokyklose.

„Didesnis konfliktas kyla su pedagogais, kurie mėgsta įsprausti jaunuolį į tam tikrus rėmus. Taip elgtis nederėtų”, – patarė psichologas.

Apmėtė šiukšlėmis

Ana pasakojo, kad savo kaimelyje visada jautėsi saugi. Anot jos, ten vieni kitus pažįsta, tad niekas nesigriebia kraštutinių veiksmų.

„Žinoma, buvo pasišaipymų, kreivų, piktų žvilgsnių. Tačiau niekas nė pirštu nepalietė. Visi savi, pažįstami. Kitokia situacija Klaipėdoje. Čia daugiau žmonių, be to, beveik visi svetimi. Maždaug prieš savaitę 10-12 metų berniūkščiai apmėtė kažkokiomis šiukšlėmis. Toks atvejis man pirmasis”, – pasakojo A. Daukševič.

„Nesu linkusi pirma prieiti prie nepažįstamo žmogaus, tačiau neformalų nebijau. Visada jaučiu, kad tarp mūsų yra vos juntamas ryšys. Abejingi nepraeina, nusišypso, kartais ir pasisveikina. Taigi kur kas lengviau ir susipažinti”, – sakė mergina.

Jos teigimu, būti metalistu, gotu ar kitokiu neformalu per prievartą negali. Arba esi kitoks, arba ne. Išvaizdai įtakos turi jausmas.

„Jeigu jautiesi esanti „fifa”, tai tokia ir būk. Nesisprausk į „kerzus”, kurie tau netiks ir nepatiks,” – rekomendavo A.Daukševič.