Protingas ir teisingas kalbas apie tai, kad reikia vengti per gausių saulės vonių, girdėjo visi, tačiau ką daryti tiems, kurie jų nepaisė?
Jau nuo ankstyvo pavasario visi, kurie gali, perspėja apie saulės spindulių žalą odai, tačiau apsidairius paplūdimiuose akivaizdu, kad tūkstančiai žmonių tų patarimų nepaiso. Pajūryje žmonių pilna net karščiausią pusiaudienį, kai medikai rekomenduoja slėptis pavėsyje ne tik nuo saulės, bet ir nuo kaitros – šilumos smūgis taip pat labai nemaloni atostogų staigmena.
Tad darsyk primindami apie sveiką saikingumą ir įvairiausias apsaugos priemones, nuo kurių lūžta lentynos, pasidomėkime, kas atsitinka, jei žmonės gerus patarimus praleidžia pro ausis.
Pūslės ant veido
„Aš žinau, kad ilgai kaitintis saulėje yra nesveika, todėl kūną prisidengiau, o ant galvos užsidėjau skrybėlę. Pajūryje buvome su vaikystės drauge ir mums tikrai buvo apie ką pasišnekėti. Nepastebėjau, kai saulė pasisuko taip, kad apšvietė mano veidą, ir neprisimenu, kiek laiko tai užtruko. Sugrįžusi namo pastebėjau, kad esu kaip panda: aplink akis – aiškūs ratilai, o po jais – itin raudona juosta. Mano akiniai nuo saulės – baltais rėmeliais. Saulės spinduliai, atsispindėję nuo jų, su dviguba jėga veikė odą. Kai vėlai vakare toje vietoje atsirado pūslelės, išsigandau ne juokais – buvo per vėlu nusipirkti kokių nors priemonių. Jau įsivaizdavau, kokie randai mane puoš per likusias atostogų dienas”, – pasakoja Loreta Maslauskaitė.
Nežinodama ko griebtis, mergina tepė veidą grietine, nes nieko kito iš šaldančių priemonių neturėjo. Naują sluoksnį ji užtepdavo kas keliolika minučių, o kartkartėmis nuvalydavo ant odos sukietėjusius riebalus. Taip pasidarbavusi kelias valandas ji teigia pastebėjusi aiškų efektą, todėl rytą nutarė pratęsti eksperimentą. Ji visą dieną skaitė knygą ir tepė veidą grietine.
„Įvyko tikras stebuklas – kitos dienos vakare ant mano veido nebebuvo nei pūslių, nei dėmių, nei šašelių. Vėliau girdėjau, kad nudegusią odą geriau tepti ne grietine, o kefyru”, – stebisi Loreta.
Yra daug gudrybių
Milda Vaškavičienė, kentėjusi nuo persikaitinimo saulėje daugelį metų, nes jos itin jautri ir balta oda, vienoje knygų perskaitė, kad vienas iš homeopatinių preparatų gelbsti persikaitinus saulėje. Moteris nutarė jį išmėginti atostogų Graikijoje metu. Ten ji, kaip visuomet, tapo raudona tarsi vėžys. Pradėjo vartoti homeopatinius vaistus ir nustebo – rytą odos neskaudėjo, nors paprastai prie jos būdavo neįmanoma prisiliesti.
„Įdomiausia, kad vėliau mano oda mažiau nei visuomet luposi, o būdingo šaltuko ir drebulio pirmąjį vakarą po persikaitinimo išvis nejaučiau”, – prisimena ponia Milda. Nuo to laiko jos kelionės krepšyje stebuklingasis preparatas visuomet yra.
Kosmetologė Vitalija Vasiljevienė sako, kad stipriai nudegus saulėje reikėtų gydytis kaip po bet kokio nudegimo – vartoti daug skysčių ir vėsinti odą visomis priemonėmis. Labai gerai nudegusią odą veikia šaltalankio aliejus. Reikia nusiprausti vandeniu ir specialiu prausikliu, o paskui patepti šaltalankio aliejumi. Jo spalvos baimintis nereikėtų, nes vėliau, valant veidą kremu ar paprasčiausiu alyvuogių aliejumi, spalva išsiskirsto ir oda įgyja gražų varinį atspalvį. Žinoma, pirmąsyk tokią procedūrą geriau išmėginti ne ant veido odos, o mažiau pastebimoje vietoje. Įgudimo reikia visur, kitaip odos atspalvis gali būti pernelyg ryškus arba nelygus.
„Labai gerai saulėje nusvilusią odą veikia ledukai iš žaliosios arbatos. Ji ne tik vėsina, bet ir turi apsauginį poveikį”, – sako V.Vasiljevienė.
Liaudiškos priemonės visada padeda
Vaistinės ramunėlės gelbsti ne tik tuomet, kai reikia gerinti virškinimą, suskaudo pilvą ar skauda gerklę. Persideginus saulėje šilti ramunėlių ištraukų pavilgai nuramina skausmą, padeda ir pavargusioms akims, tinka plauti žaizdas.
„Aš nežinau, ar kas dar naudojasi liaudiškomis priemonėmis, kai yra tokių efektyvių preparatų, kurių galima įsigyti vaistinėje, tačiau ramunėlių nuoviro kompresai perkaitintai odai išties yra gerai. Žinoma, jei ramunėlės tam asmeniui nesukelia alergijos. Saulėje perkaitintai odai tinka dauguma parduotuvėse ar kosmetikos salonuose pardavinėjamų kaukių jautriai odai. Vėliau, jei oda labai išsausėjo ir pradeda luptis, reikia pilingo ir aktyviai drėkinančių medžiagų – alijošiaus, kolageno ar kitų, kiekviena firma turi ką šiam atvejui pasiūlyti”, – sako kosmetologė Žaneta Lubianskienė.
„Stipriai įdegus saulėje, odą reikia vėsinti ir drėkinti, tam skirti specialūs kremai. Vykstant atostogauti jų vertėtų įsigyti drauge su tais, kurie saugo odą nuo žalingo saulės poveikio. Dažniausia klaida – kremas po įdegio ant odos tepamas nenusiprausus, tiesiai ant apsauginio kremo likučių. Prieš tepantis nauju kremu būtina odą nuvalyti. Senos liaudiškos priemonės – agurkas ir rūgpienis išties vėsina odą, tačiau jomis naudotis ne taip patogu, kaip, tarkim, želė su alijošiaus ekstraktu”, – sako kosmetikė- vizažistė Audronė Klimavičienė.
Jei jau pasiryžtama gelbėtis liaudiškomis priemonėmis, agurkus ant veido reikėtų dėlioti ne griežinėliais, o pasigaminti kompresą iš sutarkuotų. Kefyras turėtų būti kuo liesesnis, kaip ir drėkinamasis kremas. Riebūs gyvulinės kilmės produktai užkemša poras ir oda dar labiau sausėja. Pieno produktus odos nudegimams malšinti patariama vartoti tik tada, jei nėra galimybės nusipirkti specialių nudegimams skirtų preparatų.
Visos kosmetologės įsitikinusios, kad, perkaitus saulėje, geriau pasitarti su odos specialistais arba užeiti į vaistinę ir pasikonsultuoti su farmacininkais, kurie gali geriau parinkti neigiamas pasekmes naikinančius kremus.
👿 zzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzzz