Kelionėms į užsienį vis dažniau išleidžiamos visų metų santaupos, tačiau ar toks poilsis yra išties pats geriausias?
Užsienio šalių kurortai su baltais viešbučiais ir žydrais baseinais, regis, tapo pasiekiami beveik kiekvienam darbą turinčiam Lietuvos piliečiui. Turizmo firmos leidžia storiausius katalogus ir nepamiršta nurodyti, kiek litų per mėnesį kainuos bet kuri kelionė išsimokėtinai. Praplėsti akiratį ar patinginiauti prie baseino vos už keliasdešimt litų per mėnesį atrodo patrauklu.
Puiku, jei poilsis šalyje be lietaus ar kelionės, apžiūrinėjant architektūros šedevrus, išties džiugina. Tačiau neretai pasitaiko, kad paskubame sukti į tolimus kraštus gerai nepasitarę su namiškiais ir net neįsigilinę, ko patys išties norime. Mada, prestižas ir patogumas (juk tuomet dėl nieko nereikia sukti galvos) nulemia pasirinkimą užsienio kurortų naudai. Tačiau jei svajojame apie ramybę atokiausiame miško kampelyje, įspūdžiai net iš labai egzotiškos šalies nebus stulbinantys. Nuovargis vietoje poilsio nėra pati geriausia atostogų dovana.
Moraliniai nuostoliai
„Savaitę pragulėjau ant smėlio, nes mano šeima mėgsta maudytis šiltoje jūroje. Dabar turėsiu moralinę teisę paatostogauti taip, kaip noriu pats”, – patenkintas šypsosi ką tik iš užsienio sugrįžęs verslininkas.
Psichologai pataria prieš planuojant atostogas pasitarti tarpusavyje ir būtinai pasišnekėti su vaikais. Jų poreikiai keičiasi ir tai, kas džiugino prieš metus ar dvejus, šiemet gali kelti nusivylimą.
„Paauglė dukra, išgirdusi apie siurprizą – kelionę autobusu į Paryžių drauge su manimi ir mano seseria, pareiškė, kad daug mieliau važiuotų į stovyklą Lietuvoje. Jei man tokia mintis būtų šovusi į galvą, tikrai būčiau nupirkusi jai kelialapį, o ne apmokėjusi kelionę. Dabar jaučiu dvigubą apmaudą”, – sako Lina Mačiulaitienė.
„Mes taip seniai atostogavome Lietuvoje”, – pareiškė dešimties metų mergaitė, išgirdusi, kad šiemet tėvai vėl susirengė keliauti į užsienį automobiliu. Ji nuobodžiauja, kai tenka sėdėti automobilyje keliolika valandų iš eilės.
Nors savo gyvenimą planuojantys žmonės atostogų planus kuria vos atšventę Naujuosius metus, daugelis linkę tai daryti paskutinę minutę, neretai pasinaudodami specialiais agentūrų pasiūlymais. Rasti vietelę kaimo sodyboje ar užsisakyti nakvynę nuošalioje pajūrio vietoje dabar jau nelengva – vietų dažniausiai nebėra iki pat rugpjūčio pabaigos. Lietuvoje prasidėjo atostogų įkarštis.
Užsisakyti kelionę į užsienį dar gana paprasta. Pasiūla didelė, o kelionių agentūros įpratusios, kad interesantų antplūdis prasideda, kai bent dvi dienas lyja lietus. Tačiau kai kurioms datoms lėktuvo bilietų ir vietų populiariausiuose viešbučiuose liko nedaug. Tad, pagaliau apsisprendus, galima patirti moralinių nuostolių – teks keisti kruopščiai apgalvotą planą.
Gėrimas vietoje piramidžių
„Vietoje to, kad žiūrėtų į garsiąsias Egipto piramides, mano dukros negalėjo atitraukti akių nuo čia pat parduodamos kokakolos. Joms buvo karšta, kankino troškulys ir, apskritai, nusivežiau jas ten per anksti. Egipte jos apsilankė anksčiau nei Rumšiškių muziejuje. Susigėdusi nuvežiau jas ten iškart po kelionės. Pigios jaunimo kelionės į Slovakijos kalnus suteikia dukroms, dabar jau studentėms, kur kas daugiau įspūdžių nei poilsis komfortiškame viešbutyje Graikijos kurorte. Šiemet viena jų su draugais ketina aplankyti Lietuvos bažnyčias ir net negalvoja apie kelionę į užsienį”, – pasakoja Aušrinė.
Reikia turėti drąsos ir bent sau pripažinti, kad nelabai svarbu, kokiame amžiuje pastatyti archeologiniais bei istoriniais paminklais tapę statiniai. Tuomet nereikės nervintis, kad atostogos vargina, užuot teikusios malonumą.
„Net artimiems draugams nepasakojau, kad, važiuodami per Europą, neapžiūrinėjome senovinių bažnyčių, pilių ir net artyn nėjome prie muziejų. Mes norėjome gėrėtis gamta, stebėti žmonių gyvenimą, maudytis, o ne apsikrauti visiškai nereikalinga informacija. Daug kam tai atrodo labai nekultūringa. Tačiau dabar tos informacijos tiek daug – specialūs kelionių kanalai, leidiniai ir internetas. Panorus gilintis į kurios nors tautos istoriją, galimybės neribotos, kam gaišti per atostogas? Malonūs pojūčiai ir drauge patiriamos emocijos – visai kas kita”, – mano Gražina Kasinskienė.
„Mano vaikams, kuriuos vežiojuosi po užsienio kurortus nuo šešerių septynerių metų, patinka tik tos kelionės, kai gyvename penkių žvaigždučių viešbutyje ir už nieką nereikia mokėti. Jiems tai tarsi rojus, kai gali imti viską, ko tik panorėję. Šiemet šiek tiek sunerimau supratusi, kad tuomet beveik nėra skirtumo, kur keliauti. Paklausiau vyresniojo, kas jam per atostogas svarbiausia, ir sužinojau – baseinas. Prisiminiau, kad Italijoje, poilsiaujant prie puikaus Gardos ežero, vaikai maudėsi viešbučio baseine, o ne ežere. Baseino dugne nėra akmenų, taip man tuomet paaiškino”, – prisimena verslininkė Giedrė.
Negali atsipalaiduoti
„Mane erzina, kad vaikai šitaip žavisi gražiais katalogų paveikslėliais ir ilgai studijuoja viešbučių privalumus. Kai užsiminiau, jog šiemet mes ilsėsimės Lietuvoje, važiuosime į kaimo sodybą arba pajūrį, dukra net apsiverkė. Nebūsią apie ką papasakoti mokykloje. Jos draugai aplankys ne vieną užsienio šalį”, – prisipažįsta Rita. Ji pastebėjo, kad vaikams prestižas ir „pliusiukai” prie užsienio šalių pavadinimų rūpi labiau nei pati kelionė.
Rita sako, kad jai pačiai buvo gera keliauti į užsienį pirmuosius tris kartus. Tada buvo labai ištroškusi įspūdžių ir jie atpirko kelionės nepatogumus bei patirtą įtampą. Akylai saugoti dokumentus, pinigus, daiktus ir vaikus nėra lengva. Todėl ji tesvajojanti išsitiesti ant lietuviškos žolės paežerėje ir užsimerkti. Jai tai gal septyniolika kartų geriau, nei vos pabudus galvoti, kiek valandų, skubėti pusryčiauti, užsiimti gerą vietą prie baseino.
„Atostogauti į užsienį aš keliauju viena arba su vaikais. Mano vyras kategoriškai atsisako. Jis neįsivaizduoja poilsio žmonių kamšalynėje ir dar nieko neveikiant. Geros atostogos jam yra sodyba miškuose ar prie ežero, valandų valandas laukiant, kol suvirpės plūdė. Man toks poilsis patinka lygiai tris dienas. Paskui pavargstu nuo nuolatinio valgio gaminimo ir indų plovimo”, – sako Monika. Jai labai patinka, kad, nuvažiavus į užsienio kurortą, nereikia sukti galvos dėl buities.
„Man labiausiai patiktų atostogas praleisti namie arba tikrame kaime pas giminaičius. Miegočiau, kiek telpa, paskui klaidžiočiau po mišką, mirkyčiau kojas upelyje, grybaučiau, rinkčiau uogas. Po kokių trijų dienų jau galėčiau net daržus ravėti, svarbu, kad nereikėtų virti pietų, kalbėti telefonu. Vasarą man patinka ne valgyti, o užkandžiauti – suvalgau gabalėlį sūrio, saują uogų, po kelių valandų atsipjaunu lašinukų”, – svajingai atsidūsta Jolanta. Tačiau po dviejų savaičių ji skris į madingą kurortą Ispanijoje. Vyro padėtis įpareigoja. Bendradarbės pavydžiai klausinės apie atostogų įspūdžius, o ir socialinis statusas neleidžia džiaugtis elementariais malonumais. Nebėra ir giminaičių kaime.
Daiva Valevičienė