Mokslininkai gavo signalų, kad Baltijos jūroje srovės įvairiomis kryptimis nešioja dvokiančią masę.
Į Jūrinių tyrimų centrą skambinę žmonės manė, kad tai išpiltų naftos teršalų dariniai. Centro direktoriaus Algirdo Stankevičiaus teigimu, tokie lipnios dvokiančios masės židiniai mariose ir jūroje atsiranda kasmet, kai pradeda daugintis žalsvi ar melsvi plūduriuojantys dumbliai.
Kateriu „Gintaras” mokslininkai išplaukė į ekspediciją po Kuršių marias. Jie tiksliau nustatys, kur, kokie marių plotai pražydo, ar nuo dumblių pertekliaus neatsirado deguonies stygius, nepradėjo dusti žuvys.
Mariose, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi anksti ryte buvo paimti pirmieji vandens mėginiai.
Jie, siekiant nustatyti deguonies kiekį viename vandens mililitre, bus imami daugelyje marių vietų nuo Nidos iki uosto vartų.
Dumblių žydėjimą šiemet paspartino kaitra. Bakterijoms skaidant dumblius išeikvojama daug deguonies. Esant jo trūkumui susidaro sieros vandenilis – nuodingos gyviems organizmams dujos.
Baltijos jūroje ir Kuršių mariose randama apie 30 pavojingų rūšių dumblių. Labiausiai paplitę vadinamieji melsvadumbliai.
Jie pavojingi ir žmonėms. Išsimaudžius dumblių pliurzėje gali pradėti skaudėti pilvą ir galvą, prasidėti akių uždegimas, egzema.