Ankstyvas rytas Panevėžyje. Iš namo, esančio pačiame miesto centre, nešina dviem pilnais kibirais išlinguoja pagyvenusi moteris. Kibirų turinį ji papila tiesiog ant gatvės, netoli lietaus kanalizacijos grotelių.
Akimirksniu tvoksteli išmatų dvokas. Tai visos šeimos per kelias dienas sukauptos atliekos. Diena žada būti karšta, todėl praeiviai ir vėl turės raukyti nosis.
Ir taip beveik kasdien elgiasi kelios dešimtys pačiame miesto centre gyvenančių panevėžiečių. Jau net ir miesto ekologai susirūpino, kad esant tokiai situacijai kyla rimta infekcinių ligų protrūkio grėsmė.
Sutinka dvokti, nes nori taupyti
Ne vienas skaitytojas tikriausiai pamanys, kad toji rytais į gatvę kibirus nešiojanti moteris neturi namuose tualeto. Turi. Ir vandentiekis, ir kanalizacija yra, tačiau šitokiu būdu šiltuoju metų laiku moteris sako taupanti vandenį.
Dar kiti pagyvenę žmonės prisipažįsta, kad jų lauko išvietės jau dešimtmečius nebuvo kuoptos, turinys veržiasi per kraštus, nuo išmatų pertekliaus net pačios būdelės pamažu kyla aukštyn, tačiau pinigų nešvarumams išsiurbti gaila, todėl taip ir darantys.
Tikriausiai šimtais būtų galima skaičiuoti mieste esančius privačius namus, kuriuose yra vandentiekis, kanalizacija, o kieme, nesilaikant jokių sanitarinių normų, stovi ir lauko išvietė. Kad vasarą būtų galima vandenį taupyti.
Miesto savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius „Panevėžio rytui” neseniai prisipažino, kad pro kai kuriuos miesto centre esančius privačių namų kvartalus vesti svečius jis jau vengia – pernelyg juntamas nevalytų išviečių dvokas.
Tokį chaosą sukūrė patys baudėjai
Tačiau ne vien kai kurių pačioje miesto širdyje gyvenančių panevėžiečių noras taupyti čia yra kalčiausias. Pasirodo, juos taip elgtis skatina ne kas kitas, o tie, kurie turėtų už tokį elgesį bausti.
„Panevėžio ryto” žurnalistai keletą valandų stebėjo miesto savivaldybės administracinės komisijos posėdį ir įsitikino, kad tie svarstymai dažnai virsta absurdo spektakliais su sunkiai nuspėjama pabaiga.
Pasirodo, įvairaus plauko pažeidėjai dabar gali būti baudžiami švelniau, kai administracinė komisija prie miesto tarybos posėdžiauja per šventą Antaną, Oną, Jeronimą ar Agotą.
Per šventųjų vardadienius komisijos narius apima nesuvaldomas gailestingumas apsileidėliams, miestą bandantiems paversti smirdinčia atmatų duobe ir šunų bei kitų gyvūnų rojumi.
Komisijos nariai bendrąsias taisykles pažeidžiančioms moterims būna daug gailestingesni nei vyrams ir baudžia jas perpus mažesnėmis baudomis už lygiai tokį patį nusižengimą.
Į administracinės komisijos posėdį svarstyti iškviestų piliečių neturėtų nustebinti ir komisijos narių netikėti prisipažinimai, kad jiems už darbą komisijoje niekas nemoka atlyginimo.
Gailestį pažadino šventas Antanas
Birželio 13 dieną posėdžiavusi administracinė komisija per beveik keturias valandas išnagrinėjo apie 40 bylų.
Daliai ir nebe pirmą kartą nusižengusių piliečių, kuriems buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, komisija skyrė tik simbolinę bausmę – įspėjimą.
Kitiems pažeidėjams skyrė minimalias arba dar mažesnes už įstatyme numatytas minimalias pinigines baudas. Tokio komisijos elgesio vienas iš motyvų – šventojo vardinės.
„Šiandien – šventas Antanas, todėl mes labai gailestingi”, – priimdamas sprendimą komisijos posėdyje ne kartą pasiteisino komisijos pirmininkas 71 metų Tėvynės sąjungos narys Algirdas Blažys.
„Žinokit, mums niekas už tai nemoka, kad mes čia jus baudžiam”, – posėdyje pažeidėjams pasibėdojo ir komisijos pirmininko pavaduotojas, vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos prevencijų skyriaus komisaras Eugenijus Venskevičius.
Dėkojo komisijai už švelnias bausmes
Kartu su ožka sudegusiuose namuose gyvenanti Apolonija Stankevičiūtė Katkų gatvės 20-ojo namo sklypą pavertė žiurkių ir kitų parazitų karalyste, į savo namus tempdama įvairias „gėrybes” iš šiukšlių konteinerių.
„Ten – kaip siaubo filme, ir jau daug metų”, – kitus komisijos narius patikino komisijos atsakingoji sekretorė Genė Mekienė.
Senatvinės kaupimo manijos apimta moteriškė pragaru pavertė savo kaimynų gyvenimą, slapstosi nuo pas ją atvykstančių Ekologijos skyriaus darbuotojų, nepriima siūlomos pagalbos išmėžti sklypą.
Paaimanavę, kad parazitais apleistas sklypas gali tapti ligų židiniu, komisijos nariai A.Stankevičiūtei skyrė 50 litų baudą.
Paplavų ir konteinerių šlamšto kaupykla pavertusi savo butą Teatro gatvės 4-ajame name, atsisakiusi sanitarių pasiūlytos paramos iškuopti sukauptą mėšlą Ana Jakušenko sulaukė komisijos pagraudenimo, įspėjimo ir pažado kitą kartą ją nubausti pinigine bauda, jeigu dar nesusitvarkys.
O komisija iš A.Jakušenko išgirdo reikalavimų pasirūpinti jos bute prakiurusiais radiatoriais ir užsikimšusiais kanalizacijos vamzdžiais.
„Aš negaliu nusiprausti! Ir ką man su tuo radiatoriumi daryti!?” – balsą kėlė moteriškė ir iš G.Mekienės kabineto išėjo tik varu varoma.
Visam Molainių mikrorajonui siaubą keliančio sklypo Žvejų gatvėje savininkas Virgilijus Penkauskas komisijai nuoširdžiai padėkojo už 100 litų jam skirtą baudą.
Panaudotų automobilių padangų, metalo, medžio atliekų sąvartyną savo sklype įsirengusiam bei Panevėžiui Švėkšnos likimą galinčiam nulemti V.Penkauskui įstatymai numatė baudą nuo tūkstančio litų.
Paprašė sūnaus pabarti motiną
Stanislavą Meidutienę ekologės nutvėrė pilančią paplavas su įvairiais tirščiais į lietaus kanalizacijos šulinį. Patikrinus S.Meidutienės kieme rasta perpildyta ir dvokianti lauko išvietė.
E.Venckevičius, kaip bausmę teršėjai, pasiūlė posėdyje dalyvavusiam S.Meidutienės sūnui mamą pabarti.
„Žinokit, labai sunku žmones taip darant sučiupti. Nežinau, gal reikia truputį nubausti”, – pabarimo bausmės efektyvumu posėdyje suabejojo komisijos narė, Miesto ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Gylienė.
„Tada reikia skirti 50 litų baudą. Gaila, bet ką darysi”, – sprendimą priėmė garbaus amžiaus geraširdis komisijos pirmininkas A.Blažys, dėl kurio galimybių eiti pirmininko pareigas jau ne kartą buvo užsiminta ir merui Vitui Matuzui.
Fermai miesto centre nepadarė galo
A.Mackevičiaus gatvės 37-ajame name gyvenanti Emilija Žigienė komisijoje koneveikė „blogus” kaimynus, kuriems užkliuvo jos ferma miesto centre, bet liko dėkinga komisijai už jai paskirtą tik 100 litų baudą ir nė neslėpė, kad savo gyvulėlius ir toliau augins.
Pasak G.Mekienės, E.Žigienė kelia balsą prieš ją aplankančias Ekologijos skyriaus darbuotojas.
Ožką ir dešimt triušių savo sklype laikanti E.Žigienė už miesto taisyklių pažeidimą jau buvo bausta du kartus, pastarąjį kartą – 200 litų bauda. Trečią kartą už tą patį pažeidimą svarstoma panevėžietė turėjo sulaukti baudos nuo 400 litų. Tačiau taip neatsitiko.
Vyrus baudė griežčiau
Vytautas Bataitis ir Renaldas Vinslovas, savo šunis vedžioję pažeisdami nustatytas taisykles, gavo 100 litų baudą.
Stadione su dideliu šunimi be antsnukio ir maišelio išmatoms vaikščiojusi Ona Mažeikienė sulaukė tik 50 litų baudos. E.Venskevičius posėdyje konstatavo, kad O.Mažeikienė – labai jau maloni moteris.
Jau antrą vasarą ramų miegą prarado A.Mackevičiaus g. 15-ojo namo gyventojo Stasio Tolvaišos kaimynai. Jo šunelis, pririštas pažeidžiant higieninius atstumus, skalija per naktis.
Pernai S.Tolvaiša buvo nubaustas administracine nuobauda už vištų laikymą miesto centrinėje dalyje.
S.Tolvaišai posėdyje atstovavo jo namų šeimininkė Apolonija Šeibokienė. Galbūt švelnaus būdo moteriškė ir lėmė, kad S.Tolvaiša dėl naktimis keliamo triukšmo atsipirko tik įspėjimu.
Savivaldybė akla ir kurčia
Apie miestui iškilusi epidemijų, gaisrų ir triukšmo pavojų atvirai skelbia Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė.
Būtent šis skyrius šiuo metu yra atsakingas už miesto sanitarinę tvarką.
Šią atsakomybę miesto administracijos vadovai ekologams užkrovė tik prieš kelis mėnesius, kai strateginiais aplinkosaugos projektais besirūpinančiame skyriuje kaip našlaitę be vietos įkurdino vienintelę mieste sanitarę-inspektorę.
Panevėžys šiuo atžvilgiu yra unikalus didmiestis mūsų šalyje.
Patikėdama visą 120 tūkstančių gyventojų turinčio miesto sanitarinę būklę vienintelei darbuotojai, miesto valdžia akivaizdžiai nusispjovė į kitų žmonių norą gyventi jaukiai ir ramiai.
„Sanitarinė situacija mieste yra ypač grėsminga – panevėžiečiai jau vos ne iki ausų yra „apkakoti” šunų ir kačių. Tiesiog į gatves pilamos žmonių išmatos ir paplavos, – teigia Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė. – Ištisi miesto rajonai įkalinti smarvės tvaike”.
Lodyti šunis per naktį, pjauti malkas viršijant visas leistinas triukšmo normas ar paversti savo kiemą atliekų sandėliais, anot ekologės, jau tapo išskirtine kai kurių gyventojų teise.
„Miestas iš esmės jau seniai gyvena pagal kažkokias nerašytas taisykles. Savivaldybės patvirtintos Tvarkymo ir švaros, Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių niekas nepaiso, – piktinasi Z.Tverkutė. – Pažeidėjų daugėja, nes ne tik nėra kovos prieš juos sistemos, bet ir tarnybos, kuri turėtų dirbti”.
Įspėjimas – ne bausmė
Iki šiol Panevėžyje klesti gailestingumo pažeidėjams atmosfera, todėl, anot pašnekovės, įstatymus gerbiantys piliečiai turėtų jaustis žeminami tokio valdžios elgesio.
„Reikia išgyvendinti perspėjimų praktiką – sąmoningai nusižengiantis bendruomenei asmuo turi būti realiai baudžiamas. Taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, – sako Ekologijos skyriaus vedėja. – Administracinę teisę pažeidžiančių panevėžiečių „glostymas” valdžiai kainuoja ne vieną tūkstantį litų, nes paskui dar ne kartą tenka pas juos važiuoti”.
Daugelis panevėžiečių net nežino, kad šalies įstatymai savivaldybes yra įpareigojusias rūpintis švara ir ramybe visame mieste, o ne tik viešose vietose. Yra tam suteikti ir svertai – valdininkai gali bausti nemenkomis bausmėmis – net iki 2000 litų.
Išeitis – nauja tarnyba
Devynios auklės – vaikas be galvos, taip už sanitariją, gamtosaugą, viešąją tvarką Panevėžyje atsakingų institucijų veiksmingumą apibūdina Z.Tverkutė.
„Situaciją iš esmės gali pakeisti tik sprendimas įkurti sanitarijos inspekciją, – teigia Z.Tverkutė. – Tokia institucija mieste buvo, tačiau 1999 metais taupumo sumetimais ji buvo panaikinta”.
1995-1999 metų savivaldybių finansinį sunkmetį patyrė ir kiti didmiesčiai, tačiau tik vienas Panevėžys nusprendė, kad miesto sanitarija yra naikintina.
Anuomet priimtas sprendimas ir baigia Panevėžį paversti dideliu apšnerkštu kaimu.
„Panevėžio ryto” žiniomis, Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai nepanaikino sanitarijos inspekcijų.
Sostinės sanitarijos inspekcijoje dirba 11 darbuotojų. Be to, savivaldos nurodymu jiems oficialiai talkina dar 20 sanitarų – po vieną iš kiekvienos seniūnijos.
Kaune dirba 16, Klaipėdoje – 7, Šiauliuose – 4 sanitarai.
„O Panevėžyje yra tik viena sanitarė. Ekologijos skyrius miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu yra apibūdinęs situaciją, – teigia Z.Tverkutė. – Esu įsitikinusi, kad miestui būtinas sanitarijos skyrius, o jame turi dirbti mažiausiai 4 darbuotojai”.
Toks sanitarijos padalinys, anot pašnekovės, taptų tvarkos mieste ašimi, aplink kurią būtų priverstos suktis ir kitos valstybės institucijos.
Apskričiai – vienas triukšmo matuoklis
„Kai kalbama apie netvarką privačiose valdose, Panevėžio visuomenės sveikatos centras gyventojams gali padėti kovoti tik su triukšmadariais. Besiskundžiančiam triukšmu būtina parašyti pareiškimą, – teigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Viktoras Grincevičius. – Į skundą telefonu nereaguojame”.
Tačiau tikėtis greitos centro reakcijos nederėtų, nes, anot pašnekovo, tektų sulaukti savo eilės. Nereikėtų tikėtis ir to, kad centras pažabos triukšmadarį.
„Mes turime tik vieną triukšmo matuoklį, ir darbo – per visą apskritį”, – tikino V.Grincevičius. – Nustatę pažeidimą, išrašytume skundo autoriui tai liudijančią pažymą – triukšmo matavimo tyrimo protokolą. Su tuo protokolu galima skųstis teismui arba savivaldybei”.
Geriau, kad triukšmadarys būtų nelegalus verslininkas, o pats triukšmas sklistų nuo verslui naudojamų įrenginių.
Tada Panevėžio visuomenės sveikatos centro darbuotojai apie tai praneštų Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pastariesiems apsilankius gamyba nutrūksta tą pačią akimirką.
„Tačiau sutinku, kad savivaldybės nutarimai šiuo metu yra absoliučiai pakantūs triukšmui, smarvei, šiukšlėms ir fekalijoms gatvėse bei kiemuose”, – tikina V.Grincevičius.
Nubausti gali tik verslininkus
„Privačių namų kiemai, ir ypač „Rožyne”, pilni padangų ir kitokių šiukšlių, tačiau mes nelabai kuo galime padėti gaisro baimę išgyvenantiems ir smarvę jaučiantiems kaimynams.
Aplinkosaugininkai gali kontroliuoti įmonių darbą, bet „garažininkų” ar panašių į juos – menkai”, – „Panevėžio rytui” prisipažįsta Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros inspektorius Alfredas Breivė.
Kitaip tariant, aplinkosaugininkai nepajėgūs nubausti ar bent sudrausminti savo kiemuose tepalus laistančių, padangas į stirtas kraunančių ar gyvsidabrio lempas daužančių panevėžiečių. Tokie pažeidėjai – ne jų dantims.
Būtent miesto savivaldybė, anot pašnekovo, turi įstatymo numatytų svertų kovoti su tokiais reiškiniais, bet, kaip matyti, jais nesinaudoja.
„Jeigu kaimynams kenkia verslo įmonė – mes jos vadovą galime nubausti pagal visas atliekų tvarkymo taisykles. Toks jau neišsisuktų”, – patikina A.Breivė. – Be to, mūsų departamentas išduoda veiklai leidimus, kuriuose aiškiai nurodyta, kur ir kaip privalu dirbti”.
Politikai švarai pinigų neskyrė
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius prieš metus mūsų dienraščiui yra prisipažinęs, jog miesto svečius iš savivaldybės lydėti pėsčiomis į „Kalnapilį” gėdytųsi dėl prastos sanitarinės būklės į šią įmonę vedančiose gatvėse.
– Jūsų nuomone, situacija dabar pakito į gera? – „Panevėžio rytas” po metų vėl pasiteiravo V.Matkevičiaus.
– Aš turbūt turėjau omenyje A.Mackevičiaus gatvę. Kiek važiuodavau ta gatve, jausdavau tvyrantį dvoką. Ta situacija dabar, manau, yra šiek tiek geresnė nei buvo anksčiau. O jūs kaip manote?
– Trys nelegalūs sąvartynai, naktimis skalijantys šunys, dvokiančios nekuopiamos išvietės, į lietaus kanalizacijos šulinius pilamos paplavos, „zeimerių” keliamas triukšmas, po kiemus šmirinėjančios ir teršiančios katės. Tačiau panaši situacija ir gretimose gatvėse – P.Puzino, A.Smetonos, Vasario 16-osios. Nuo nevalų kaimynų vargsta žmonės ir kitose miesto dalyse.
Todėl paaiškinkite, kodėl iš Sveikatos apsaugos tarnybos į Ekologijos skyrių perkeliant sanitarus iš dviejų jų etatų liko vienas?
Gal, miesto vadovų manymu, Panevėžyje nebeliko su sanitarija susijusių problemų?
– Vieno sanitaro etato neliko, nes jo prireikė įsteigtai vieno langelio tarnybai. Sutinku, kad sanitarinei būklei mieste prižiūrėti yra per mažai žmonių, bet dabar mes neturime daugiau lėšų, taryba mums jų daugiau neskyrė. Pirmiausia noriu, kad žmonės, kuriems pavestas tas darbas, dirbtų, o ne sėdėtų kabinetuose.
Ekologijos skyriui dabar sudarėme išskirtines sąlygas, duodame automobilį, juo važinėja sanitarijos inspektorė.
Kiek įmanoma, dirbame. Birželis paskelbtas švaros mėnesiu.
Birželio 19 dieną bus įdarbintas sanitaru dar vienas žmogus. (Iki šiol jis dar neįdarbintas, – red. past.) Atliksime administracinį etatų perskirstymą. Darbo iš tiesų yra daug ir vienas žmogus su juo susidoroti nesuspėja.
Kitas dalykas – problemos, apie kurias mes kalbame, yra mūsų vidinės kultūros atspindys.
– Kultūros išmokyti kai kuriuos žmones turbūt įmanoma tik bizūnu, tai yra piniginėmis baudomis?
– Sutinku. Sanitarė vyksta į įvykio vietą, ten būna aprėkta, pažeidėjams surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, bet galiausiai tai neduoda rezultato.
Kai pažeidimų protokolai pasiekia administracinę komisiją, ji neretai nieko nenubaudžia. Pasigaili pensininko, kito piliečio, mokančio įtaigiai aimanuoti. Kai kitąkart sanitarė nuvyksta pas nenubaustą pažeidėją, šis iš jos tik pasišaipo.