Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis – vienas didžiausių Europoje
Insultas yra dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis, antroji pagal dažnumą silpnaprotystės ir trečioji – mirties priežastis.
Tačiau insultas – tai liga, kurios beveik pusė sergančiųjų galėtų išvengti, jei tik labiau rūpintųsi savo sveikata ir turėtų pakankamai informacijos.
Susirgimas
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos med.dr. Dalius Jatužis aiškina, kad insultas – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Jį sukelia kraujagyslės užsikimšimas arba jos plyšimas. Pirmuoju atveju tam tikra smegenų dalis negauna kraujo ir apmiršta – tai vadinamasis išeminis insultas, jis pasitaiko beveik 85 proc. pacientų. Antruoju atveju plyšus kraujagyslei į smegenis išsilieja kraujas. Tai hemoraginis insultas.
Ši liga sukelia itin sunkias pasekmes: kartais suparalyžiuoja pusę žmogaus kūno, sutrinka koordinacija, regėjimas, kalba. Kartais po insulto žmogus išlieka fiziškai sveikas, tačiau pablogėja jo protinė būklė – jis nesugeba įsiminti naujos informacijos, orientuotis aplinkoje. Žmogus dažnai negali dirbti įprasto darbo, visavertiškai bendrauti su artimaisiais. Pasitaiko ir lengvų susirgimo formų: žmogus patiria insultą, tačiau ligos forma lengva, kartais jis net nesuvokia, kad jam reikia medikų pagalbos.
Ligos priežastys
Tradiciškai tai vyresnio amžiaus žmonių liga – 72 proc. insultų įvyksta vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau ja suserga ir jauni, kartais net mokyklinio amžiaus vaikai.
Pagyvenę žmonės paprastai suserga dėl kraujagyslių aterosklerozės (kalkėjimo) ir jos komplikacijos aterotrombozės (staigus trombo susidarymas). Insultu dažnai suserga vartojantieji daug riebaus maisto ir kenčiantieji nuo didelio kraujospūdžio: kraujagyslių sienelėse susikaupę riebalai gali užkimšti kraujagyslę, o padidėjęs kraujo spaudimas žeidžia kraujagysles.
Jaunų žmonių susirgimo priežastys kiek kitokios. Dažniausiai tai įgimtos kraujagyslių ligos, itin stiprus kraujo krešėjimas, taip pat įvairios uždegiminės kraujagyslių ligos.
Svarbiausia – profilaktika
„Insultas yra liga, kurios norint išvengti esminis vaidmuo tenka profilaktikai”, – teigia med.dr.Jatužis. Pasak mediko, net pusė susirgusiųjų galėjo išvengti ligos, jei tik būtų laiku pakoregavę gyvenimo būdą ar ėmę gydytis kitas ligas.
Informacijos stoka apie insultą ir jo rizikos veiksnius, menkas gydymo įstaigų finansavimas, insulto tarnybos organizacijos trūkumai – vienos pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje toks didelis sergamumas šia liga: 100 tūkst. gyventojų tenka 200 susirgimų.
Mūsų šalyje vis dar vyrauja atsainus požiūris į sveikatą. Nemažai žmonių net nebando gydytis aukšto kraujospūdžio, neva jis paveldėtas ar atsiradęs dėl vyresnio amžiaus. Vadovaujantis tokia nuostata net nesistengiama keisti mitybos kultūros, o visa kaltė suverčiama paveldėjimui. Neva ir mūsų protėviai taip maitinosi, bet nesirgo. Pamirštama, kad jų gyvenimo būdas ir fizinė veikla labai skyrėsi nuo mūsiškės.
Tačiau dr. Jatužis aiškina, kad insultas nėra paveldima liga. Paveldėtas gali būti tik kraujo spaudimas, cholesterolio perteklius. Mitybos įpročiai taip pat paprastai perimami iš tėvų. Ir jei jie ydingi – didėja susirgimų tikimybė. Todėl jei tarp artimų giminaičių būta rimtų kraujagyslių ligų (insultas, infarktas, galūnių kraujagyslių užsikimšimas) – būtina visokeriopa profilaktika (subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, medicininis kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio reguliavimas). Tokių tėvų vaikams reikėtų nuolat tikrintis kraujo spaudimą, cholesterolį.
Svarbu nepamiršti, kad nejudrumas, sėslus gyvenimo būdas, riebus maistas, kuriame gausu gyvulinių ir pieno riebalų ir mažai daržovių, rūkymas, antsvoris didina ne tik insulto, bet ir kitų kraujagyslių susirgimų riziką.
Medikas pasakoja, kad dažnai tenka susidurti su žmonių nuostata, neva ligą išgydys gydytojo paskirta tabletė. Žinoma, vaistai svarbūs gydant ligą ir saugantis, kad ji nepasikartotų. Tačiau vien jų tikrai nepakanka – itin svarbu ir sveika gyvensena bei racionas. Deja, žmonėms paprasčiau išgerti vaistus – tai nereikalauja jokių pastangų.
Supratimas ir meilė gydo
Nors saugantis insulto itin svarbi profilaktika, paprastai rūpintis savo sveikata suskantama tik tuomet, kai rimtai susergama.
„Šiuo metu taikomas itin sėkmingas ūminis insulto gydymas: smegenų kraujagyslę užkimšęs trombas tirpdomas lašinant specialius vaistus. Šis metodas efektyvus tik pirmas tris valandas nuo trombo susidarymo, todėl pajutus insulto požymius reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą”, – pataria dr.Jatužis. Deja, ši procedūra atliekama tik didžiųjų miestų gydymo įstaigose.
Ne mažiau svarbi ir efektyvi yra reabilitacija. Pasak mediko, išlikusios nepažeistos smegenys gali prisitaikyti prie situacijos, pamažu kitos smegenų dalys kompensuoja pažeistųjų funkcijas – žmogus pradeda valdyti galūnes, padedamas logopedo vėl ima kalbėti, rašyti. Tačiau sėkmingam adaptavimuisi itin svarbus artimųjų supratimas bei pagalba. „Net 50 proc. patyrusiųjų insultą suserga depresija. Jei ligonis neatstumtas, juo rūpinamasi, jis daug greičiau pasveiksta”, – dalijasi patirtimi medikas.
„Patyrusiems insultą žmonėms itin svarbu išvengti pakartotinio smegenų kraujotakos sutrikimo”, – sako gydytojas.
Todėl reikia nustatyti insulto priežastį, ją gydyti, pašalinti rizikos veiksnius. Tada tikimybė susirgti šia liga gerokai sumažėja.
Beje, insultas ir infarktas – ligos, apie kurias kalbama kartu, mat jų rizikos veiksniai beveik tie patys. Tik vienu atveju užsikemša smegenų, o kitu – širdies kraujagyslė. Todėl sirgusieji viena iš šių ligų turi saugotis ir kitos. Pasak dr.Jatužio, arterinė hipertenzija labiau padidina insulto, o cholesterolio perteklius – infarkto riziką.
Vasaros pavojai
Specialistas aiškina, kad tose šalyse, kur dominuoja Viduržemio jūros dieta, suvartojama daug mažiau riebių mėsos ir pieno produktų, bet daug daržovių, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis beveik perpus mažesnis nei šiauriniuose kraštuose.
Dėl to gali būti kalta ir organizmo dehidratacija (skysčių netekimas). Tada kraujas sutirštėja, jis ima sparčiau krešėti. Todėl būtina gerti daug vandens. Pasak gydytojo, kava ir arbata nėra kenksmingi produktai, jei jais nepiktnaudžiaujama. Nustatyta, kad kava net mažina insulto riziką, tačiau kartu būtina gerti daugiau vandens, mat kava kiek sulaiko skysčius. Juk ne veltui italai puodelį espreso užsigeria vandeniu.
5 požymiai, pranašaujantys insultą:
– staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienoje pusėje;
– staigus kalbos, jos suvokimo ar orientacijos sutrikimas;
– staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis, dvejinimasis akyse;
– staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas, lydimas pykinimo;
– staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.
Ir nors 8 iš 10 atvejų šie požymiai atsiranda dėl kitų priežasčių, laiku nustatytas insultas suteikia daugiau galimybių ir po to gyventi visavertį gyvenimą.
Insulto rizikos veiksniai:
– amžius (insulto dažnis kiekvieną dešimtmetį po 55 metų padvigubėja);
– padidėjęs kraujospūdis didina insulto riziką 3-5 kartus;
– aterosklerozė;
– prieširdžių virpėjimas;
– vidinės miego arterijos stenozė;
– padidėjęs cholesterolio kiekis padidina insulto riziką 2-2,5 karto;
– rūkymas padidina insulto riziką 1,5 karto;
– antsvoris padidina tikimybę susirgti 2 kartus;
– nejudrumas padidina ligos riziką net 2,7 karto;
– diabetas.
Sėkmingas insulto gydymas priklauso nuo:
– greito ligos požymių atpažinimo ir reagavimo;
– GMP tarnybos operatyvumo;
– greito ligonio atgabenimo į ligoninę, prieš tai perspėjus specialistus apie atvykstantį ligonį;
– greitos ir tikslios diagnozės, skubaus ir profesionalaus gydymo.