Šeštadienį sukako dešimt metų, kai Melnragėje buvo įkurta vaikų sodyba „SOS – vaikai”.
Sodybos įkūrėja Virginija Kairienė, būrys vaikų, rėmėjai iš Švedijos ir Vokietijos, kiti svečiai gimtadienį šventė visą savaitgalį. Vaikų ir kitų gimtadienio dalyvių laukė įvairūs žaidimai, smėlio pilių statymo konkursas, puokščių parodos atidarymas, filmų apie gyvenimą sodyboje peržiūra ir kitos pramogos. Be to, Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo aukojamos mišios už likimo nuskriaustus vaikus, o šventei baigiantis pasodintas dešimtmečio ąžuoliukas.
Pasak V. Kairienės, šios sodybos tikslas – padėti nelaimingam vaikui, staiga netekusiam motinos arba tėvo, pastogės, kenčiančiam moralinę nuoskaudą šeimoje. Per dešimtį metų šiuose namuose prieglobstį buvo radę apie 50 vaikų. Dalį vaikų čia atveža policija, kiti, pabėgę iš namų, ateina patys.
„Darėme viską, kad šie vaikai nepatektų į valstybinius globos namus. Dirbome su jų šeimomis ir padėjome vaikams grįžti į šeimas”, – pasakojo V. Kairienė, agentūros „Viso Lietuvos vaikai” Klaipėdos fondo direktorė.
Pirmieji V. Kairienės globotiniai buvo vaikai iš gatvės. Moteris prisimena, kaip ji, kadaise dirbdama vienoje kelionių agentūroje, buvo sukrėsta vaizdo Rumunijoje. Paskui nuvažiuojantį traukinį ištiestomis rankutėmis bėgdavo gal penkiasdešimt alkanų, murzinų, apiplyšusių vaikų. „Jie viską griebdavo, ką tik duodavai. O netrukus ir Klaipėdos gatvėse pamačiau pulkus elgetaujančių vaikų. Supratau, kad greitai ir pas mus bus taip, kaip Rumunijoje, jei nieko nedarysime, – kaip sugalvojusi įkurti sodybą, pasakojo V. Kairienė. – Dabar Klaipėdoje jau yra įkurtas ir Vaiko krizių centras, kuris tęsia mūsų veiklą, tačiau mes vis tiek jaučiamės reikalingi.”
Šiuo metu sodyboje gyvena šešetas vaikų. V. Kairienė tikisi, kad ir jie anksčiau ar vėliau grįš į savo tikrąsias šeimas, nors pripažįsta, kad ir čia mažieji jaučiasi lyg namuose.
„Jie čia jaučiasi tikrais šeimininkais”, – įeidama į kambarį, kuriame vieni skambino pianinu, kiti kažką žaidė, pasakojo V. Kairienė. Ant sienų gimtadienio proga išklijuota daugybė senų ir naujesnių nuotraukų, kuriose įamžintos sodybos gyvenimo akimirkos.
„Šia mergaite rūpinamės, nes jos mama išvažiavo į užsienį. Vyresnioji sesuo – taip pat, – išėjus į lauką į kieme besisupančią mergaitę parodo V. Kairienė. – Kiek vaikų, tiek skirtingų istorijų.”
Šiemet sodyboje įkurtas Vaikų dienos centras. Šiuo metu jame laiką leidžia dvylika vaikų. Visus dešimt metų sodyboje rengiami labdaros pietūs – vaikai iš vargingų šeimų čia gali ateiti pavalgyti. Pastačius pirtelę, vaikai savaitgaliais ateina pasikaitinti ir nusimaudyti. „Ne visos šeimos turi patogumus, šiltą vandenį”, – paaiškina sodybos įkūrėja.
Šį mėnesį tradiciškai rengiama vasaros stovykla: pasak V. Kairienės, šįkart užsibrėžtas tikslas vaikus išmokyti plaukti. „Mokysime jūroje, specialiai aptversime teritoriją, kad vaikai būtų saugūs”, – kalbėjo V. Kairienė.
Moteris džiaugiasi, kad greitai sodyba turės savo psichologą – miesto valdžiai skyrus lėšų, toks etatas bus įkurtas rugpjūčio mėnesį.
Vaikai sako, kad jiems sodyboje labai patinka. „Parašykite, kad mums čia labai gera būti”, – paprašė vienas berniukas. „Mes čia žaidžiame, turime draugų, o dabar kepsime šašlykus”, – pridūrė kiti. „Ir dovanų gauname – štai ką man šiandien padovanojo”, – savo žaislinį ežiuką rodė mergaitė.
V. Kairienė apgailestavo, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos jiems gauti nepavyko. Finansavimui gauti buvo pateikti trys projektai, tačiau lėšų neskirta nė vienam.
„Prašėme lėšų romų vaikams. Skaudžiausia, kad sulaukėme tokio atsakymo – romų vaikų nėra remiamųjų sąraše. Bet juk jie – tokie pat vaikai kaip ir kiti”, – stebėjosi vaikų globėja.
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”