Latvijos gamtosaugininkai piktinasi, kad Lietuva neteikia jokios informacijos apie radioaktyvių atliekų saugyklos statybas, ir žada rengti piketus prie Lietuvos ambasados
Latvijos žaliųjų judėjimo aktyvistai LŽ teigė planuojantys surengti teatralizuotą piketą prie Lietuvos ambasados Rygoje. Pasak Latvijos gamtosaugininkų, Lietuva iki šiol nėra pristačiusi deramos ataskaitos ES institucijoms apie panaudotų radioaktyvių medžiagų saugyklos statybas netoli Latvijos ir Baltarusijos sienų bei objekto galimą poveikį aplinkai. Esą dėl šios priežasties Europos ekspertai negalintys duoti tikslių atsakymų Latvijos gamtos apsaugos ministerijai. Ši institucija reikalauja atlikti nuoseklų tyrimą ir nustatyti, ar radioaktyvių medžiagų saugykla nepakenks Latgalos regionui.
Prieš metus kilus ažiotažui dėl Lietuvos planų statyti trumpaamžių radioaktyvių šiukšlių saugyklą ir panaudoto branduolinio kuro kapinyną, Lietuvos užsienio reikalų ministerija kaimynams pažadėjo teikti išsamią informaciją ir garantavo maksimalų projekto viešumą. Šiandien Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA) teigia negalinti pateikti jokios naujos informacijos, nes jos paprasčiausiai nėra.
Nieko nenuveikta
Pasak Stasio Motiejūno – už projektą atsakingo RATA skyriaus viršininko – baigtas paskutinės alternatyvios aikštelės aplinkos tyrimas. „Dabar tvarkoma informacija. Nieko ypatingo per metus Lietuva nepadarė ir dar negali pateikti kaimynams susistemintos informacijos”, – sakė jis.
Nors kalbėta, kad saugykla greičiausiai atsiras Galilaukės kaime, kol kas niekas to negali patvirtinti. Netoli Ignalinos AE numatytos ir Apvardų bei Stabatiškų aikštelės. Kadangi Lietuva dar nežino, kur statys saugyklą, negali Europos Komisijai pateikti ir detalios informacijos apie statinį, kurio projektas dar neparengtas, mat jis priklauso nuo pasirinktos vietos ypatybių.
„Tačiau kategoriškai neigiu, kad kaimynai negavo jokios informacijos. Pernai gruodį vyko tarptautinė projekto ekspertizė, kurios metu pateikta išsami informacija. Visa turima. Kaimyninių šalių ekspertai taip pat dalyvavo”, – kalbėjo Motiejūnas. Jis paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką vadinamus bendruosius radioaktyvių atliekų saugyklos projekto duomenis Europos Komisijai Lietuva privalo pateikti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki saugyklos veiklos pradžios. Saugyklos statybą Lietuva turėtų pradėti 2008 metais, o jos veiklos pradžia numatyta 2012 metais.
Grėsmė Baltijai?
Latvijos gamtosaugininkai teigia, jog Lietuvos atsakingos institucijos neįsiklauso į kaimyninių šalių gyventojų protestus dėl radioaktyvių medžiagų saugyklos statybos. Pasak Latvijos ir Baltarusijos gamtosaugininkų, Ignalinos AES ir radioaktyvių šiukšlių saugyklos statybos rajonas yra seismogeninėje vietoje, iš kurios išteka kelios didelės upės. Radioaktyvioms medžiagoms patekus į gruntinius vandenis jomis gali būti užteršta net Baltijos jūra. Be to, planuojama saugykla yra netoli Daugpilio – antrojo pagal dydį Latvijos miesto. Pasak lietuvių specialistų, saugykla tam ir yra, kad įvairaus radioaktyvumo atliekos iš jos nepasklistų į aplinką. Todėl reikalinga vieta, kur pakankamai tvirtas gruntas, kad išlaikytų sunkų statinį, net žemės drebėjimo atveju, kad nebūtų šlaitų nuošliaužų pavojaus ir kad vieta būtų saugi nuo potvynių.
„Įgyvendindami šį projektą jokiu būdu nesiekiame sukelti grėsmės Lietuvos, Latvijos ar Baltarusijos gyventojams. Mes siekiame, kad tos atliekos būtų padėtos taip, kad nekeltų jokio pavojaus. Tai turi sumažinti grėsmę aplinkai”, – sakė Motiejūnas ir atkreipė dėmesį, jog šiuo metu atliekos laikomos senose Ignalinos AE saugyklose, kurių modernizuoti niekas per daug nesivargino.