Vietoj to, kad kuo greičiau statytų išvietes, kurių uostamiestyje trūksta beveik visur, miesto valdžia dar tik aiškinasi, kur jos turėtų stovėti.
Galų gale jau atliktas per 35 tūkst. litų miestui kainavęs projektas – viešųjų tualetų išdėstymo schema. Tačiau paaiškėjo, kad darbas netenkina valdininkų, tad vietoje išviečių miestiečiai ir toliau naudosis atokesnėmis vietelėmis.
Dar balandžio mėnesį Savivaldybė už 71 tūkst. litų įsigijo tris modernius tualetus. Jie turėjo būti pastatyti per keletą artimiausių savaičių. Tačiau šiuo metu savo funkcijas atlieka tik viena iš išviečių – įkurdinta prie Kruizinių laivų terminalo. Kiti du tualetai stovi supakuoti ir tebelaukia valdininkų nuosprendžio.
Nors vasarą viešųjų tualetų poreikis tampa ypač opia problema klaipėdiečiams ir miesto svečiams, valdininkai delsia ją spręsti, motyvuodami tuo, jog dar nepatvirtinta naujoji schema.
Gelbsti prekybos centrai
Konkursą laimėjusi ir schemą parengusi bendrovė „Miestprojektas” rekomenduoja įvairiose Klaipėdos vietose papildomai įrengti apie 100 tualetų. Ekspertai vieningai pripažino, kad labiausiai apverktina situacija yra Klaipėdos centre ir paplūdimiuose.
Pagal higienos normas ir statybų reglamentą 1 000 metrų paplūdimio ruože turėtų stovėti po 4 tualetus, miesto ribose – kas 200-300 metrų, dienraščiui teigė specialaus plano rengėjas architektas Algimantas Vitonis.
Šiandien Klaipėdą gelbėja nauji prekybos centrai, kuriuose įrengti tualetai. Be jų padėtis būtų liūdna, pripažįsta A. Vitonis.
Ypač sudėtinga padėtis senamiestyje, nes šioje zonoje nenumatoma vietų naujų objektų statyboms. Specialistai rekomenduoja statyti išvietes prie senosios perkėlos, šalia Teatro aikštės, Jono kalnelio ir prie Kūlių Vartų gatvelės.
Geri norai atgaivinti kažkada veikusius stacionarius tualetus netoli Lietuvininkų aikštės ir Skulptūrų parke pradėti įgyvendinti. Dvi išvietės jau išnomuotos ir čia „atgyti” turėtų dar šiemet.
Eksperimentas
Dar nepradėjus statyti paprastų kilnojamųjų tualetų, jau svajojama apie tokius, kuriais naudojasi turtingų šalių piliečiai. Gali būti, kad klaipėdiečiams teks laimė pasinaudoti itin moderniomis išvietėmis, kurios valosi ir dezinfekuojasi pačios.
Automatiniais vadinami tualetai kainuoja pasakiškus pinigus. Nors tikslios sumos A. Vaitonis pasakyti negalėjo, anot jo, „tokia išvietė kainuotų kaip neprastas automobilis”.
Toks tualetas ypatingas tuo, jog, juo pasinaudojus, po kelių minučių jis ima pats „švarintis” – be žmogaus pagalbos nuleidžia vandenį, dezinfekuoja patalpą ir vėdina orą.
Jei tokių tualetų užsigeis ir Savivaldybė, pirmasis būtų pastatytas pačioje miesto širdyje – šalia Muzikinio teatro. Tuomet bus stebima, ar eksperimentas išeis į naudą. Jei taip – dar vienas „stebuklas” būtų statomas netoli Taikos prospekto ir Sausio 15-osios gatvės sankryžos.
Anot architekto A. Vaitonio, ar tokiems tualetams bus lemta išvysti dienos šviesą, priklausys nuo specialistų ir visuomenės nuomonės. Ją miestiečiai gali pareikšti susipažinę su projektu pačioje Savivaldybėje.
Darbu liko nepatenkinti
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakaliene neslepia nepasitenkinimo. Anot jos, schemos buvo laukta visus metus, tačiau darbo rezultatais valdininkai liko nepatenkinti.
„Kokia situacija yra mieste, mes ir be jų žinome. Darbo grupė „Miestprojektui” išsakė ir surašė daug pastabų. Jie turės taisyti klaidas, o darbai ir vėl stovi vietoje. Analizė parengta paviršutiniškai ir neišsamiai.
Man pasidarė aišku, kad tuos du kilnojamus modernius tualetus teks statyti kuo greičiau ir be schemos. Pati su skyriaus specialistais dar kartą apvažiuosiu miestą ir ieškosiu vietos. Būtų idealu vieną įkurdinti Šiaurės rage. Senamiestyje būdelės atrodytų nekaip, nes yra skardinės. Pikta, tačiau išspręsti tualetų problemą be išsamios schemos ir analizės neįmanoma, todėl ir vėl teks laukti,” – tvirtino I. Šakalienė.
Vaida Jutkonė
„Vakarų ekspresas”