Italijos ir Prancūzijos rinktinės sekmadienį Berlyne kovos dėl pasaulio futbolo čempionų titulo, o Vokietijos ir Portugalijos futbolininkai šeštadienį Štutgarte išsiaiškins, kam atiteks trečioji vieta
Italijos ir Prancūzijos rinktinės – būsimos Lietuvos komandos varžovės 2008 metų Europos čempionato atrankos turnyro cikle. Tad po antradienį ir trečiadienį vykusių pasaulio čempionato pusfinalio mačų tapo aišku, kad ateinančiais metais į Lietuvą atvyks stipriausia planetos futbolo komanda.
Italijos reprezentantai pasaulio čempionų titulą yra iškovoję tris kartus (1934, 1938 ir 1982 metais), o prancūzai – kartą (1998 metais).
Italai bijojo baudinių
Per pirmąsias pusfinalio varžybas italai baigiantis pratęsimui 2:0 palaužė vokiečius po gynėjo Fabio Grosso ir puolėjo Alessandro del Piero, aikštėje pasirodžiusio 104-ą minutę, įvarčių.
Puikiai organizuota Italijos rinktinė, kurios futbolininkai individualiu meistriškumu pranoko vokiečius, žaidė brandžiau, o per pratęsimą žūtbūt siekė, kad netektų aiškintis nugalėtojo per 11 metrų baudinių seriją. Mušant baudinius italai yra pralaimėję ne vienas svarbias pasaulio ir Europos čempionato varžybas, o geležiniais nervais garsėjantys vokiečiai priešingai – futbolo loteriją beveik visuomet baigdavo pergalingai.
Pirmąją pratęsimo minutę Alberto Gilardino efektingai prasiveržė kairiuoju kraštu, bet po jo klastingo smūgio kamuolys pataikė į virpstą. Tuoj pat Gianluca Zambrotta galingu smūgiu vos nesulaužė skersinio. Baigiantis pratęsimui vokiečiai neatlaikė italų spaudimo.
Vokietijos rinktinei per šias pusfinalio rungtynes labai trūko vieno pagrindinių saugų Torsteno Fringso, kuris FIFA sprendimu buvo diskvalifikuotas vienoms rungtynėms. Po vokiečių baudiniais laimėtų ketvirtfinalio rungtynių prieš argentiniečius, kai tarp futbolininkų prasidėjo susistumdymas, Fringsas sudavė per veidą Argentinos komandos puolėjui Julio Cruzui. To neužfiksavo nė viena iš 24 rungtynes transliavusių kamerų, bet nufilmavo Italijos televizijos operatorius. Ši vaizdajuostė buvo pateikta FIFA komisijai.
Po varžybų ne vienas Vokietijos futbolininkas negalėjo sulaikyti ašarų. Nepaisydami skaudžios čempionato šeimininkų jaunos rinktinės nesėkmės žiūrovai ilgai nesiskirstė iš Dortmundo stadiono ir atsistoję plojo. Tuoj po rungtynių Vokietijos futbolo legenda Franzas Beckenbaueris kalbėjo, kad treneris Jurgenas Klinsmannas turi toliau tęsti „savo puikų darbą”, tačiau Klinsmannas sakė dar neapsisprendęs, ar liks nacionalinėje komandoje.
Vokietijos spauda apgailestavo dėl nesėkmės pusfinalyje, bet vis dėlto gyrė šalies rinktinę už demonstruotą žaidimą.
Laikraštis „Der Tagesspiegel” parašė: „Vokiečiams tai buvo puikus čempionatas. Aistruoliai turi būti patenkinti rinktinės demonstruotu atakuojančiu futbolu”.
Atsisveikinti – finalas
Prancūzijos futbolininkai pusfinalyje 1:0 įveikė portugalus, kuriems nepavyko pirmą kartą prasimušti į pasaulio čempionato finalą. Įvartis įmuštas iš 11 metrų baudinio. 33-ią minutę portugalų gynėjas Ricardo Carvalho užkabino Thierry Henry koją. Zinedine’as Zidane’as smūgiavo preciziškai tiksliai. Nors vartininkas Ricardo atspėjo, kur skries kamuolys, smūgio atremti nepajėgė.
Finalo dvikova su italais Zidane’ui taps jo atsisveikinimo rungtynėmis – jis baigia futbolininko karjerą.
Kai po ketvirtfinalio varžybų prancūzai namo išsiuntė pasaulio čempionų titulo neapgynusius brazilus, Zidane’as kalbėjo: „Keistas pasaulio čempionatas. Turėjo ryškiai žibėti tokie futbolininkai kaip Ronaldinho, Messi, Rooney ar Torresas, o ne nueinančios žvaigždės kaip aš ar Luisas Figo”.
75-ą minutę portugalas Figo turėjo idealią progą išlyginti rezultatą. Po Christiano Ronaldo baudos smūgio prancūzų vartininkas Fabienas Barthezas nesėkmingai prieš save atmušė kamuolį, bet iš kelių metrų galva smūgiavęs Figo nepataikė į vartus. Antro kėlinio pradžioje portugalų vartininkas Ricardo atrėmė du grėsmingus prancūzų išpuolius.
Per šias pusfinalio varžybas vis dėlto vartininkai darbo turėjo nedaug. Abi komandos, o ypač portugalai, pasirinko atsargią taktiką. Todėl Portugalijos komandos paskutinis šturmas, kuriame dalyvavo ir vartininkas, atrodė pavėluotas.
Portugalų strategui iš Brazilijos Luizui Felipe Scolari nepavyko įgyventi savo svajonės – tapti pirmuoju treneriu, pasaulio čempionatą iškovojusiu su dviejų šalių rinktinėmis. Scolari vadovaujama Brazilijos komanda triumfavo 2002 metų pasaulio čempionate.
——————————————————————————–
Po mačų – trenerių žodžiai
Italija – Vokietija 2:0 (po pratęsimo)
Marcello LIPPI (Italija): „Būtų neteisinga, jei būtume pralaimėję ar būtų reikėję mušti 11 metrų baudinius. Mes žaidėme geriau nei vokiečiai, todėl šeimininkai neturėtų skųstis. Prieš mus buvo 60 tūkstančių šeimininkų komandos sirgalių. Tai tik parodo tvirtą komandos charakterį. Vaikinai žaidė labai pasitikėdami savimi, ilgiau kontroliavo kamuolį. Buvo aišku, kad pratęsimo pabaiga bus lemiama. Būtent dėl to į aikštę „mečiau” dar vieną atakuojantį futbolininką Alessandro del Piero”.
Jurgenas KLINSMANNAS (Vokietija): „Žinoma, mes labai nusivylę. Tikėjomės patekti į finalą, bet svajonė žlugo. Ypač skaudu, kai varžovas išplėšia pergalę prieš pat finalinį teisėjo švilpuką. Net mus, trenerius, tokios akimirkos išmuša iš vėžių. Tačiau iš karto po dvikovos pasakiau vaikinams, kad jie gali didžiuotis, nes padarė daugiau, nei iš jų buvo tikimasi. Įrodėme, kad kaip lygūs su lygiais galime kovoti su stipriausiomis pasaulio komandomis”.
Prancūzija – Portugalija 1:0
Raymondas DOMENECHAS (Prancūzija): „Laimėjome pelnytai. Tai buvo pats geriausias mūsų mačas, o portugalai mums sukėlė daugiausia problemų – net daugiau nei brazilai. Prancūzijos rinktinė parodė savo sugebėjimus, nors mano taktiniai sprendimai kai kam kelia nuostabą. Aš turiu ant atsarginių suolo puolėją Davidą Trezeguet ir dar 11 atsarginių. Tai mus daro dar stipresnius. Žaidėme kiekvieną mačą tarsi jis būtų paskutinis. Tai ir yra futbolo grožis”.
Luizas Felipe SCOLARI (Portugalija): „Nieko nesakysiu apie teisėją. Jis priima tokius sprendimus, kokius, jo nuomone, reikia priimti. Nemanau, kad Prancūzija buvo geresnė nei mes – buvo lygios rungtynės. Manau, būtų teisingiau, jei rungtynės būtų pasibaigusios lygiosiomis ir viską lemtų 11 metrų baudinių serija. Futbolininkai turi susitaikyti su tuo, kas įvyko. Mes svajojome žengti toliau, sunkiai dirbome, tačiau dabar privalome turėti naują tikslą. Norime finišuoti trečioje pozicijoje, nors atgauti jėgas turėsime diena mažiau nei vokiečiai.