Manoma, kad balsavimas dėl naujo Seimo nario vietoje pasitraukusio V.Uspaskicho kainuos apie pusę milijono litų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bei politinės partijos jau pradėjo pasirengimą lapkričio pabaigoje Kėdainių apygardoje rengiamiems Seimo nario rinkimams. Netrukus bus paskaičiuota, kiek jie kainuos. Po poros mėnesių prasidės oficialus kandidatų kėlimas.
Sudarytas grafikas
Kėdainių apygardos atstovo Seime vieta liko tuščia, kai mandato atsisakė šioje apygardoje pernai spalį išrinktas Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. VRK nusprendė, kad Kėdainių apygardoje, kur yra 38,8 tūkst. rinkėjų, nauji Seimo nario rinkimai įvyks lapkričio 20 dieną. Jeigu prireiks, antrasis rinkimų turas įvyktų gruodžio 4-ąją.
VRK jau pradėjo pasirengimą numatomiems rinkimams. Pasak komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, šiuo metu sudaroma būsimų rinkimų sąmata. Jie turėtų kainuoti apie 400-500 tūkst. litų. Išlaidos priklausys nuo to, ar reikės antrojo turo.
VRK tokių pinigų neturi. Jie nebuvo numatyti šių metų biudžete. Todėl bus prašoma išlaidas padengti iš Vyriausybės rezervo fondo.
VRK jau parengė naujų rinkimų vienmandatėje Kėdainių apygardoje organizavimo ir vykdymo grafiką. Numatyta, kad iki rugsėjo 7 dienos VRK turi sudaryti apygardos rinkimų komisiją, iki spalio 6-osios sudaromos apylinkių rinkimų komisijos.
Kandidatai gali būti pradėti kelti nuo rugsėjo 16 dienos. Iškėlimas baigiamas spalio 17-ąją. Kandidatus kelti turi teisę visos Lietuvoje registruotos politinės partijos. Save gali išsikelti bet kuris pilietis, tačiau jis turi iki spalio 11 dienos surinkti bent 1000 Kėdainių apygardos rinkėjų parašų.
Dairosi galimų pretendentų
Pastaruosiuose rinkimuose V.Uspaskicho konkurentais Kėdainių apygardoje buvo socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir Liberalcentristų sąjungos lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau abu kartu jie surinko perpus mažiau balsų nei Darbo partijos lyderis, kuris laimėjo mandatą jau pirmajame rinkimų ture.
Partijos tvirtina kol kas nenusprendusios, kokius kandidatus kels Kėdainiuose, tačiau jau dairosi galimų pretendentų. Neatmetama galimybė, kad ir pats V.Uspaskichas gali vėl bandyti kelti savo kandidatūrą, nors Darbo partijos atstovai tikina, kad taip greičiausiai nebus. „Mes turime gerą, didelį skyrių Kėdainiuose. Tikrai atsiras kam kandidatuoti”, – „Kauno dienai” sakė Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė Loreta Graužinienė.
Kai kurių kitų partijų apsisprendimas, ką iškelti, priklausys nuo to, kokį kandidatą iškels „darbiečiai”. Neoficialiomis žiniomis, čia savo kandidatus tikrai žada kelti socialdemokratai, liberalcentristai, konservatoriai, tokią galimybę svarsto liberaldemokratai, socialliberalai, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.
Laimi surinkęs daugiausiai balsų
Z.Vaigauskas nesitiki, kad kandidatai paaiškės anksčiau nei rugsėjo pabaigoje. „Paprastai partijos palieka kandidatų iškėlimą paskutiniam ar priešpaskutiniam savaitgaliui prieš iškėlimo pabaigą, tai yra šiuo atveju spalio pradžiai”, – sakė jis.
VRK kandidatų sąrašą turi paskelbti likus mėnesiui iki rinkimų, tai yra spalio 21-ąją. Nuo tada prasideda oficiali agitacijos kampanija.
Pagal įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame ture nė vienas kandidatas nesurenka pakankamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antrasis balsavimo turas, kuriame dalyvauja du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Laimi tas, kuris antrajame ture surinks daugiau balsų.
Stasys Gudavičius