Dėl nesubalansuotos nekilnojamojo turto (NT) plėtros, galimo turto kainų korekcijų bei lėtesnio šalies ūkio kilimo Lietuvos finansų sektorius ilgainiui gali susidurti su rimtomis problemomis. Tokį įspėjamąjį signalą vakar pasiuntė Lietuvos bankas, pirmą kartą išleidęs Finansinio stabilumo apžvalgą.
Centrinio banko analitikams ypač kelia nerimą lyg ant mielių kylančios nekilnojamojo turto kainos. Kadangi investicijų į šį sektorių sparčiai daugėja, nuo padėties nekilnojamojo turto rinkoje vis labiau priklauso ir viso šalies ūkio plėtra.
„Sparčiai kylančios nekilnojamojo turto kainos pritraukia vis daugiau skolintų lėšų į šį sektorių, atitinkamai didėja ir paskolas suteikusių kredito įstaigų, įmonių ir gyventojų, paėmusių paskolas būstui įsigyti, rizika”, – teigiama banko apžvalgoje.
Pernai paskolų portfelis būstui Lietuvoje „išsipūtė” 88 proc. ir metų pabaigoje priartėjo prie 6,5 mlrd. litų. Dėl staigaus kreditavimo bumo susirūpinimą buvo išreiškusios tokios įtakingos organizacijos kaip Tarptautinis valiutos fondas, o ir patys komerciniai bankai gyventojams jau patardavo skolintis atsargiau.
Lietuvos banko ekspertų teigimu, šalies įmonės ir namų ūkiai per pastaruosius penkerius metus susiduria su kylančiomis palūkanų normomis. „Pastaraisiais metais vis daugiau skolinantis iš bankų situacija pakito, todėl svarbu, kaip nefinansinis sektorius sugebės prisitaikyti prie naujos kylančių palūkanų normų aplinkos”, – būgštaujama banko leidinyje.
Ilgą laiką euro zonoje galiojusias rekordiškai mažas 2 proc. bazines palūkanas Europos centrinis bankas pradėjo kelti pernai gruodį. Dabar norma siekia 2,75 proc., tačiau dėl infliacijos Europoje proveržio baimės tikėtina, kad šiemet ji bus dar keliama. Tai reiškia, kad brangs paskolos daugumai paskolų turėtojų, gali sumažėti ir naujų paskolų išdavimas.
Vis dėlto šalies centrinio banko ekspertai mano, kad kreditų plėtra dėl žemo įsiskolinimo lygio tebebus sparti, tačiau nekels pavojaus einamosios sąskaitos deficitui ir infliacijai.