Kasmet už mėlynąsias vėliavas paplūdimyje tūkstančius mokanti Klaipėdos valdžia žmones bando įtikinti, kad pliažai yra švarūs.
Tačiau net ir neakylas poilsiautojas gali pastebėti iš smėlio kyšančias šiukšles, nuolat perpildytas šiukšliadėžes. Vis dėlto valdininkai ir paplūdimių tvarkytojai vieningai lyg maldą kartoja, kad šiemet pliažai švarūs kaip niekada.
Kokybės ženklas
Šiais metais net trims Klaipėdos paplūdimiams – I Smiltynei, I ir II Melnragei – yra suteikta Mėlynoji vėliava. Pernai taip įvertintas buvo tik I Smiltynės pliažas. Mėlynoji vėliava – kokybės ženklas, įrodantis, jog taip įvertintuose paplūdimiuose yra švaru, saugu ir patogu ilsėtis.
Mėlynosios vėliavos programą mūsų šalyje koordinuoja Lietuvos žaliųjų judėjimas.
Jo atstovas, prižiūrintis programos vykdymą, Renaldas Rimavičius teigė, kad Mėlynoji vėliava paplūdimiams suteikiama, jei jie atitinka 22 privalomus kriterijus.
„Vandens kokybė, gelbėtojai, informaciniai stendai, tvarka”, – reikalavimus vardijo R.Rimavičius.
Mėlynoji vėliava paplūdimiui suteikiama vieneriems metams. Paskui vėl reikia kandidatuoti ją gauti.
Sumoka 35 tūkst. litų
Paplūdimius prižiūrinčios savivaldybės ne tik dalyvauja Mėlynosios vėliavos programoje, bet ją ir remia.
„Programos koordinavimui reikia lėšų, todėl Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybės jų skiria. Bet tai nereiškia, kad jos susimoka už tai, kad paplūdimiai gautų vėliavą”, – tikino R.Rimavičius.
Tačiau jis nenorėjo įvardinti sumos, kurią už vėliavą moka Klaipėdos savivaldybė.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė nė nebandė nutylėti, kad už dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje iš miesto biudžeto kasmet yra sumokama po 35 tūkst. litų.
„Tokiai sumai įtakos neturi tai, kiek pliažų būna įvertinta. Todėl brangiausia, jei Mėlynąją vėliavą gauna tik vienas paplūdimio ruožas”, – sakė I.Šakalienė.
Švaru, nes nesiskundžia
„Įsigiję” paplūdimių kokybę patvirtinančią vėliavą, valdininkai ir paplūdimių tvarkdariai tarsi pamiršo, jog pliažus dar reikia ir valyti.
Visi lyg susitarę tvirtino, kad jei žmonės nešiukšlintų, šiukšlių nebūtų.
Tačiau pakanka kelis kartus paplūdimiuose pasivaikščioti ir tampa akivaizdu, jog žmonės yra priversti šiukšlinti.
Šiukšliadėžės perpildytos, todėl vėjas iš jų išpučia šiukšles ir paskleidžia po pliažą.
Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus, nors ir patvirtino, kad šiukšlių dėžės negali būti perpildytos, siūlė žmonėms šiukšles sudėti į maišelius ir padėti greta šiukšlinių.
„Paplūdimiai yra tvarkingai prižiūrimi. Žmonės nesiskundžia”, – argumentavo A.Šimkus.
Bet prisipažino, jog paplūdimyje buvo senokai.
Painus konkursas
Smiltynės, Melnragės, Girulių paplūdimius tvarko bendrovė „Žalyna ir partneriai”.
O savivaldybės skelbtą konkursą paplūdimiams tvarkyti dar balandį laimėjo Bruzdeilyno žemės ūkio ir agroserviso kooperatinė bendrovė.
Konkurso sąlygose buvo numatytas reikalavimas, kad bendrą pasiūlymą pateikusi tiekėjų grupė per 14 darbo dienų turi įsteigti naują juridinį asmenį. Žinoma, jei laimės konkursą.
Dar trys tame konkurse dalyvavusios bendrovės pasiūlė didesnę kainą. Be to, joms pateikta priekaištų ir jos iš konkurso buvo eliminuotos.
Naujai įsteigtos bendrovės „Žalyna ir partneriai” direktoriumi tapo Valdemaras Balsys.
Prieš kelerius metus jis dirbo savivaldybėje, Miesto ūkio ir statybos skyriuje.
Tačiau 2003 metais Klaipėdos apygardos teisme jis buvo nuteistas už tai, kad paėmė 500 litų kyšį iš vienos bendrovės direktoriaus pavaduotojo. Už tai V.Balsiui buvo skirta 2500 litų bauda bei atimta teisė trejus metus dirbti valstybės vykdomosios valdžios institucijose.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas pastarąjį sprendimą panaikino ir paliko tik baudą.
Pinigų netrūksta
„Žalyna ir partneriai” Klaipėdos paplūdimius valys trejus metus. Už tai iš miesto biudžeto bendrovei bus atseikėta šiek tiek daugiau nei 2 milijonai litų.
A.Šimkus, paskelbus konkurso rezultatus, „Klaipėdai” sakė, kad ne visada mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė dirba geriausiai.
Paplūdimius prieš sezoną apžiūrėjusi speciali savivaldybės komisija rekomendavo, kad vasarą, esant reikalui, šiukšles iš pliažų reikia vežti ne vieną ar du, o keturis kartus per dieną.
Galbūt „Žalyna ir partneriai” taupo pinigus ir į tokias rekomendacijas numojo ranka?
„Duomenų apie lėšų stygių ir tokių skundų negirdėjau”, – tvirtino A.Šimkus.
Tačiau „Žalyna ir partneriai” direktorius V.Balsys teigė, kad šiukšles iš pliažo išveža kartą per dieną.
„Rytais sutvarkomi visi paplūdimiai. Surenkamos šiukšlės ne tik iš šiukšliadėžių, bet ir nuo smėlio. Manau, to visiškai užtenka, kad pliažai būtų paruošti visai dienai. Poilsiautojai mus net pagiria, kad gerai tvarkomės”, – tikino V.Balsys.
Jis pridūrė, kad dirbti sektųsi dar geriau, jei žmonės būtų kultūringesni.
Užpuls medūzos
Paplūdimiuose besimėtančios šiukšlės gali užteršti ir jūrą.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis teigė, kad šiuo metu uostamiesčio paplūdimiuose vandens cheminė ir mikrobiologinė tarša neviršija normų.
„Tačiau visada akcentuojame, jog paplūdimių švara turi didelės įtakos ir vandens kokybei. Juk iš pliažo į jūrą gali lengvai patekti kokia nors šiukšlė, kuri taps taršos šaltiniu. O jei bus užteršta, gali užpulti medūzos”, – sakė R.Giedraitis.
Jis įsitikinęs, kad tvarka ypač reikia rūpintis tuose paplūdimiuose, kuriuose plevėsuoja Mėlynoji vėliava. Juk, anot R.Giedraičio, bet kada gali atvažiuoti komisija ir tą vėliavą nuleisti.