Mažesni mokesčiai šildo ne visus

Dėl kylančių kainų ar darbdavių „taupumo” naudos iš mokesčių mažinimo gali sulaukti ne visi Lietuvos dirbantieji. Verslininkai valdžiai siūlo nieko nelaukti ir mokesčių tarifus karpyti ryžtingiau.

Nuo šiandien darbuotojai valstybei mokės ne 33 proc., o 27 proc. gyventojų pajamų mokestį. Specialistai skaičiuoja, kad dėl to gyventojų pajamos vidutiniškai padidės 70 litų.

Dėl tokio žingsnio tuometinė valdančioji keturių partijų koalicija apsisprendė dar pernai, tačiau diskusijų dėl tolesnio mokesčio mažinimo bei tokio sprendimo pasekmių nemažėja.

Kai kurie ekonomistai įspėja, kad šia valstybės „dovanėle” pasinaudos ne darbuotojai, o darbdaviai, sumažindami pavaldiniams pajamas tiek, kiek valstybė jas padidino. Jie kartu pabrėžia, kad brangstant dujoms, šildymui, karštam vandeniui ir kitoms prekėms, papildomų litų vargu ar pavyks sukaupti.

Verslą ir darbuotojus vienijančios organizacijos bei dalis ūkio ekspertų pripažįsta, kad mažesnių mokesčių naudą gyventojai pajustų, jei valdžia ryžtųsi gyventojų pajamų mokesčio tarifą apkarpyti labiau. Tiesa, kritikai pabrėžia, kad dėl to iškiltų grėsmė dėl biudžeto surinkimo.

Ragina ryžtis

„Dabar yra pats geriausias laikas spartinti pajamų mokesčio mažinimą, nes auganti ekonomika leidžia kompensuoti netgi galbūt mažesnes biudžeto įplaukas, o pats biudžetas gali būti naudojamas efektyviau”, – į valdžios atstovus vakar kreipėsi verslo asociacijos bei profsąjungos.

Išplatintame organizacijų pareiškime teigiama, kad reikšmingas būtų pajamų mokesčio gyventojams sumažinimas iki 15 procentų. Tada Lietuvos įmonės pasaulio rinkose būtų konkurencingesnės, šalimi susidomėtų užsienio investuotojai.

Verslo ir profsąjungų atstovai įsitikinę, kad Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2008-ųjų sausio 1 dienos privalo sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 proc., o iki 2009 metų pradžios – iki 15 proc., jei kitąmet ekonomikos plėtra sieks 5 procentus. Be to, siūloma nustatyti ribą „Sodros” įmokoms ir nuo kitų metų pradžios neimti „Sodros” įmokų nuo atlyginimo, didesnio nei 5 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė priminė, kad mokesčių mažinimas turi du pliusus: padidėja valstybės konkurencingumas kitų šalių atžvilgiu ir sudaromos prielaidos šešėlinei ekonomikai mažinti. Tai padidintų mokesčių mokėtojų skaičių. „Pamažu mažinamas pajamų mokestis esminių struktūrinių ar ilgalaikių pokyčių neduos”, – sakė Steponavičienė.

Mąsto nevienodai

„Kodėl tie, kurie diskutuoja apie mokesčius, neišsako tiesos iki galo? Reikia kalbėti apie realų tarifo dydį – atėmus neapmokestinamų pajamų dalį. Lietuvoje ši dalis pati didžiausia, palyginus su Latvija ir Estija. Iki šiol realusis pajamų mokestis iš tiesų buvo didžiausias Lietuvoje. Sumažinus mokestį iki 27 proc. – realusis tarifas susilygina su Latvijos ir Estijos”, – LŽ sakė buvęs finansų ministras ir vienas iš pernykštės mokesčių reformos architektų Algirdas Butkevičius.

Anot jo, 2009 metais būtų galima galvoti apie 20 proc. gyventojų pajamų mokestį, tačiau turėtų būti panaikinta nemažai mokestinių lengvatų.

„Ekonomika yra inerciška. Dėl staigių pokyčių sunkiau prisitaikyti prie sąlygų. Staigiai sumažinus pajamų mokestį Vyriausybė turėtų nukirpti dalį mokykloms skirtų lėšų, kariuomenei, sveikatos apsaugai”, – kalbėjo Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka

Jis mano, kad siūlymas mažinti biurokratinį aparatą yra bėgimas nuo konkretaus atsakymo. „Taip kalbant reikiant preciziškų skaičiavimų ir analizės, kitaip nebus nei efekto, nei kokybės”, – sakė Lazutka.