Pirmoji savaitė Juodkrantėje tapo neįkainuojama patirtimi kiekvienam, kuris ilgesniam laikui apsistojo „Vasaros MEDIA studijoje”. Profesionalūs kino dėstytojai iš viso pasaulio dalinosi savo kūrybine patirtimi bei teorinėmis žiniomis, konsultavo ir ramino savo idėjų ir scenarijų potvyniuose skęstančius jaunuosius kinematografus.
Naujomis žiniomis ir įspūdžiais tiršta pirmoji savaitė Juodkrantėje prabėgo labai greitai. Jos metu išklausytos paskaitos taps kuriamų filmų pagrindu dešimčiai komandų . Visos kūrybinės komandos išvyko į pačias keisčiausias, įspūdingiausias ir nepažįstamas filmavimo lokacijas iš kur, po penkių dienų turi parvežti po vieną dokumentinį filmą.
Šiandien, vos po poros tyrinėjimo ir filmavimo dienų, tarptautinės komandos, apsvaigusios nuo neplanuotų sėkmių ir netikėtų kruopščiai planuotų scenarijų posūkių, dalinasi pirmaisiais įspūdžiais.
Scenarijaus autorius Tomas Smulkis ir režisierius Andrius Blaževičius kartu su savo kūrybine grupe išsiruošė į kelionę, tikėdamiesi surasti atsakymą į seniai daugelį neraminantį klausimą „Kodėl Klaipėdos merginos pačios gražiausios?”. Šiandien jie jau negali patikėti, jog net ir būdamos pačios patraukliausios, uostamiesčio gražuolės gyvena vienišos. Kodėl? Labai tikimės, kad jiems pavyks atskleisti šią paslaptį ir papasakoti ją ne tik sau.
Režisierė Jovita Valeikaitė ir jos tarptautinė komanda jau grįžo iš Kernavės, kur paliko visų jų pamiltą herojų Arvydą. Ten viskas buvo kitaip – jokios civilizacijos, jokių patogų, bet labai daug ieškojimų, kūrybos ir tikėjimo, kad jie sugebės perteikti savo išgyvenimus ir mums. Mes tikime kartu.
Režisierė Kristina Buožytė gyvena vaikų vasaros stovyklos ritmu. Ji negali atsistebėti mažųjų smalsumu bei išradingu, bandant patekti į tik televizijos ekranuose matytą filmavimo kamerą. Ji smalsauja kartu su vaikais.
Latvis režisierius Janis Lacis, padedamas savo prodiuserio, scenarijaus autoriaus, operatoriaus ir garso režisieriaus gyvena gamtos ritmu, kas rytą keliasi penktą valandą ir kartu su jau šešiasdešimt metų savo pirmojo darbo vietoje dirbančiu Leonu žieduoja paukščius. Jų įspūdžiai nenusakomi žodžiais – patirtiems išgyvenimams susigulėti jiems prireiks gausybės filmuotos medžiagos peržiūrų ir skausmingų pačių iškalbingiausių kadrų atrankos valandų.
Tuo tarpu Kryžių kalno istorijas ir paslaptis tyrinėjanti komanda neslepia tapę painių detektyvų kūrėjais. „Čia vyksta kur kas intensyvesnis gyvenimas nei gali pasirodyti, atvykus aplankyti šią sakralinę vietą vieną ar du kartus”, – pasakoja vienintelė kūrybinėje grupėje dirbanti lietuvė Giedrė Simanauskaitė daugybės bemiegių montažo naktų.
Visai kitomis nuotaikomis gyvena liūdnomis padegimų istorijomis pagarsėjusiame Švėkšnos miestelyje apsistojusi kinematografų grupė. Jie tuo pat metu stebi ir stebisi. Čia gyvena viltis, ramybė ir daug nuoširdžių žmonių. Švėkšnoje gera būti, įdomu susipažinti ir smalsu išgirsti kur kas daugiau nei pasakoja kriminalinių laidų vedėjai ir žinių reporteriai.
Šiomis savaitėmis Juodkrantė neskaičiuoja diskusijų valandų ir neartikuliuoja mokslinių titulų. Čia pavojinga užsibūti ilgiau, nes čia visi užsikrėtę spalvinguoju kino virusu.