Moksleiviai sezoninio darbo spąstuose

Užsidirbti norintys jaunuoliai neretai rizikuoja

Kasmet, vos tik prasidėjus vasaros atostogoms, daugelis paauglių pradeda ieškoti sezoninio darbo, tačiau ne visiems šios paieškos baigiasi sėkmingai. Vieni jų greitai susiranda norimą darbą vasarai ir užsidirba pinigų, o kiti netenka ir pinigų, ir vilties susirasti darbą.

Ir be darbo, ir be pinigų

„Paslaugų gavėjas gali konsultuotis kiekvieną dieną. Paslaugų teikėjo tikslas yra tinkamai konsultuoti paslaugų gavėją ir padėti darbdaviui atrinkti tinkamą paslaugų gavėją. Paslaugų gavėjas sumokėdamas už konsultacijas įrodo, kad jo ketinimai rimti ir kad paslaugų teikėjo konsultacijos nenueis veltui”, – taip skamba sutarties, kurią pasirašė aštuoniolikmetė moksleivė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), citata.

Mergina mums pasakojo: skelbimą, kad ieškoma pardavėja – konsultantė vienai kosmetikos firmai, ji rado ineternete. „Paskambinau nurodytu telefono numeriu, tačiau atsiliepė įdarbinimo agentūros atstovė. Iškart išgirdau pasiūlymą užsiregistruoti agentūroje. Sakė, kad turi labai daug sezoninio darbo pasiūlymų ir primygtinai siūlė atvykti į agentūrą. Kadangi tai buvo mano pirmoji darbo paieška, nutariau pabandyti „, – pasakojo kaunietė.

Pasirašiusi sutartį ir sumokėjusi sutartyje nurodytą sumą ji gavo kelis darbo pasiūlymus. „Nors iškart nurodžiau, kad ieškau sezoninio darbo ir noriu dirbti pardavėja-konsultante, man buvo pasiūlyta dirbti vienoje įmonėje vadybininko asistente, kepti kebabus ir dar dirbti kelis su mano prašymais visiškai nesusijusius darbus. Paskambinusi duotais telefonų numeriais tik išgirdau, kad reikalingi ne moksleiviai, ieškantys sezoninio darbo, o darbo stažą turintys darbuotojai. Iš pirmąjį kartą pasiūlytų šešių darbų sezoniniai buvo tik du. Buvau net pokalbyje dėl darbo: sužinojau, kad neatitinku išsilavinimo reikalavimų.

Kadangi agentūroje mane žadėjo nuolat informuoti apie laisvas, mano poreikius ir galimybes atitinkančias darbo vietas trumposiomis SMS žinutėmis, laukiau, kada man vėl pasiūlys kitas darbo vietas. Nors atstovai teigė, kad yra labai daug gerų darbo pasiūlymų moksleiviams, aš negaudavau jokių pranešimų, o jei ir gaudavau informacijos – ne apie sezoninio darbo vietas”, – neslėpdama nusivylimo darbo paieškomis teigė gimnazistė.

Dvi dienos naujame darbe

Aštuoniolikmetė kaunietė pasakojo, kad nesulaukdama jokių žinių iš įdarbinimo agentūros ji pati ėmėsi ieškotis sau darbo. Moksleivė internete rado skelbimą, kuriame viena drabužių parduotuvė ieškojo pardavėjos-konsultantės.

„Nutariau pabandyti. Priėmė. Išdirbau ten tik dvi dienas. Dirbti teko nuo devynių ryto iki pusės vienuolikos vakaro. Namo grįždavau jau po vienuoliktos. Tekdavo atidaryti ir uždaryti parduotuvę. Manęs netgi neapmokė dirbti su kasos aparatu, todėl iškildavo daug sunkumų. Taigi po dviejų darbo dienų aš išėjau. Tačiau net už tas kelias dienas man nesumokėjo. Likau be pinigų ir be vilties susirasti darbą.

Bandžiau skambinti į agentūrą, tačiau man tik pradėjo priekaištauti, jog neišsirinkau iš jau pasiūlytų darbų. Bet juk aš užsiregistravau ir sumokėjau pinigus ne tam, kad turėčiau rinktis iš kelių visiškai neatitinkančių mano poreikius darbo pasiūlymų „, – piktinosi abiturientė.

Kaltina darbdavius

Vytauto prospekte įsikūrusios įdarbinimo agentūros UAB „Properša” atstovė Agnė Lapinskienė teigė, kad agentūra niekuomet nesiūlo darbo, jei nėra susitarusi su darbdaviais.

„Darbdavių išklausinėjame visko: apie darbo laiką, pobūdį, vietą, atlyginimą. Jei darbdaviai mums pasako, kad gali įdarbinti tik vasarai, tuomet mes ir pasiūlome darbą vasaros sezonui. Tačiau jei klientas, paskambinęs darbdaviui, išgirsta, kad darbas ne sezoninis, tuomet reikia aiškintis su darbdaviais. Mes tiesiog informuojame apie laisvas darbo vietas.

Konsultuojame savo paslaugų gavėją iki sutarties galiojimo datos. Jei klientas ieško pardavėjo-konsultanto darbo, darbą ras sunkiau. Iš sezoninių darbų populiariausi yra padavėjų, valytojų, sandėlių darbuotojų, taip pat įvairūs darbai prekybos centruose. Pardavėjo-konsultanto darbas ne taip dažnai pasitaiko vasaros sezono metu. Jei mūsų klientė būtų ieškojusi nekvalifikuotų ir paprastų darbų, ji būtų įsidarbinusi jau pirmąją dieną”, – sakė A.Lapinskienė.

Pagrindinė problema – amžius

Kauno Rimeikio maisto pramonės mokykloje besimokanti septyniolikametė Ingrida Valentinavičiūtė pasakojo jau mėnesį ieškanti padavėjos darbo, tačiau, pasak merginos, darbo paieškos nepilnamečiams – bergždžias reikalas.

„Pernai vasarą dirbau savo mokykloje, todėl nesinorėjo ir šią vasarą tinginiauti. Dar prieš mėnesį pradėjau ieškoti darbo. Labai norėjau dirbti padavėja. Buvau nuėjusi į kelias kavines paklausti dėl laisvų darbo vietų, tačiau visur išgirdau, kad priimtų tik tada, jei būčiau pilnametė. Darbo ieškau ir internete, spaudoje. Praėjo jau mėnuo, o darbo dar neturiu. Manau, kad moksleiviams labai sunku susirasti darbą, nors ieškau visiškai paprasto ir nekvalifikuoto”, – sakė mergina.

Pasak šešiolikmetės Aistės Mackevičiūtės, darbdaviai nenoriai į darbą priima nepilnamečius. „Darbo ieškojome kartu su drauge. Taip drąsiau. Juk tai pirmosios mūsų darbo paieškos. Ėjome į prekybos centrus ir klausinėjome administratorių, ar neatsirastų darbo nepilnamečiams, taip pat pildėme įvairias anketas. Jau savaitę dirbu vienoje maisto prekių parduotuvėje valytoja. Dirbu, nes noriu įrodyti tėvams ir sau pačiai, kad galiu dirbti ir suprantu darbo svarbą. Užsidirbsiu pinigų, ir tėvai didžiuosis, kad vasarą praleidau ne tinginiaudama, o dirbdama”, – kalbėjo moksleivė.

Ji teigė, kad ieškodama darbo suprato, jog moksleiviams ypač sunku susirasti darbą, nes darbdaviai mieliau priima studentus. „Tačiau jei studentai nesusiranda darbo, tai ką kalbėti apie mus – moksleivius. Noriu tapti savarankiškesnė, todėl ir dirbu, o tai vienintelis darbas, į kurį mane priėmė. Nieko geresnio neradau”, – kalbėjo mergina.

Svarbiausia – noras dirbti

Kauno jaunimo darbo centro konsultantė Akvilė Gerulskytė visiems moksleiviams bei studentams, ieškantiems sezoninio darbo, pataria patiems kreiptis į darbdavius, įmonių administracijas, siųsti darbdaviams savo gyvenimo aprašymą, prašyti draugų, pažįstamų rekomendacijų, kurios padės darbdaviui susidaryti nuomonę apie būsimąjį darbuotoją.

„Pas mus ateinantys jauni žmonės tikisi gauti konkrečių darbo pasiūlymų, informacijos, kuri gali padėti susirasti darbą. Visuomet stengiamės ne tik padėti susirasti darbą, tačiau ir suteikti informaciją apie dabartinę situaciją darbo rinkoje, įsidarbinimo galimybes bei gyvenimo aprašymo – CV, motyvacinio laiško rengimą. Rengiame seminarus, konferencijas, per kurias jauni žmonės ir patys nevengia užduoti jiems rūpimų klausimų. Tiesą sakant, moksleiviai iš pradžių būna sutrikę, juk tai pirmosios darbo paieškos, tačiau greitai viskas keičiasi. Svarbiausia – noras dirbti”, – įsitikinusi A.Gerulskytė.

Didžiausia tikimybė moksleiviams įsidarbinti yra pas ūkininkus, prekybos centruose, apželdinimo ir aptarnavimo srityse. „Nepilnamečiai moksleiviai paprastai priimami dirbti nesudėtingus ir nekvalifikuotus pagalbinius darbus”, – kalbėjo A.Gerulskytė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.