Lipa ir per kaimynų, ir per valstybės galvą

Areštantų išnaudojimu išgarsėjusio policijos ekskomisaro Eriko Kaliačiaus ir jo sūnaus Andriaus sodyboje Vilniaus rajone, Svironių kaime, verda neteisėtos statybos.

Nei karšti orai, nei švenčių dienos nestabdė statybos darbų Kūlių tvenkinio apsauginėje juostoje.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys dar kovo mėnesį uždraudė tęsti neteisėtas statybas Svironių kaimo apylinkėse.

Tačiau „Lietuvos rytas” įsitikino, kad šio draudimo nepaisoma.

Kaliačių šeimos nesustabdė net ir tai, kad Vilniaus rajono teisme eilės laukia byla dėl nelegalių pastatų nugriovimo.

Statybininkai skubiai įrengė anksčiau pastatytus namus.

Negana to, Kūlių tvenkinio apsauginėje juostoje vienas po kito dygsta nauji statiniai – taip pat nelegalūs, statomi savavališkai.

Užpuolė dienraščio fotografą

Žurnalistų bandymas užfiksuoti įžūlią savivalę sukėlė įtūžį.

Pagyvenęs asmuo plūsdamasis šoko prie „Lietuvos ryto” fotografo, jį apstumdė ir bandė jėga išplėšti iš rankų fotokamerą.

Incidento stebėtojai vėliau sakė, kad užpuolikas – ekskomisaro E.Kaliačiaus sugyventinės Danutos Januškevič tėvas.

Kaimynų tvirtinimu, šis žmogus irgi aktyviai dalyvauja kuriant nelegalų verslą šalia Kūlių tvenkinio.

Savininkas nenuleidžia rankų

Ekskomisaro užmojais pasipiktinęs šio tvenkinio savininkas Albertas Šniras mato vis didesnį pagreitį įgyjančią savivalę ir stebisi šeimos galimybėmis: „Atrodo, kad jiems įstatymai negalioja. Daro ką tik nori, o už gamtą ir statybų tvarką atsakingi pareigūnai jų neskuba tramdyti”.

Kartu su regos negalią turinčia motina A.Šniras dėl savo vandens telkinio pakrantės kovoja jau kelerius metus.

Kaliačių kaimynas bandė tartis geruoju, buvo įspėjęs, kad nepaliks ramybėje jų tvenkinio pakrantes niokojančių pažeidėjų.

Bet Kaliačiams tai – nė motais. Jie stato toliau ir nederina savo veiksmų nei su valstybe, nei su A.Šniru ar jo motina.

Teisme – dar vienas ieškinys

Tvenkinio savininkų paakinti valstybės pareigūnai irgi išsijudino ir jau maždaug pusantrų metų siekia nugriauti du rąstų namus, pamatus kitiems statiniams, atramine siena vadinamą konstrukciją, valčių elingą su prieplauka.

Tačiau šią vasarą Kūlių tvenkinio apsauginėje juostoje atsirado šašlykinė bei lauko kavinę primenantis dviejų aukštų pastatas.

Gavusi skundą Vilniaus apskrities viršininko administracija jau parengė ieškinį teismui ir dėl šių naujų nelegalių pastatų nugriovimo. Tačiau kuo daugiau kontrolierių, tuo greičiau ir daugiau Kaliačiai stato.

Šiomis dienomis šašlykinė apmūryta akmenimis, o šalia atsirado dar vienas neaiškios paskirties statinys.

Siekia legalizuoti statinius

Kodėl, nepaisydami iškilusios grėsmės savo turtui, Kaliačiai toliau stato, nors visų lygių atsakingi pareigūnai nustatė, kad statiniai neteisėti, ir siekia juos nugriauti?

„Ar savo kieme pavėsinei reikia leidimo?” – išgirdęs „Lietuvos ryto” klausimą iš pradžių bandė išsisukti A.Kaliačius.

Įstatymas aiškiai nurodo, kad jeigu pavėsinė dviejų aukštų ir dygsta apsauginėje vandens telkinio juostoje, leidimas būtinas.

„Aš nežinojau, kad šiuo atveju reikėjo.

Tačiau paaiškėjo, kad tai antros grupės statiniai, kuriems teikiami supaprastinti leidimai”, – kiek pagalvojęs pridūrė verslininkas.

A.Kaliačius neslėpė planų įteisinti statybas: „Rekreacinės paskirties statinius galima statyti ir vandens telkinio apsaugos juostoje, o jo savininkų leidimo tikrai nereikia”.

Išliko senų laikų tradicija

Vilniaus apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys įsitikinęs, kad nelegalių statybų varomoji jėga yra įžūlumas ir įsitikinimas, jog viską galima sutvarkyti.

„Tai – iš senų laikų atėjęs supratimas: sumokės baudą ir įteisins statinius. Tačiau baudos sumokėjimas nieko nebekeičia. Kitas etapas yra nugriovimas”, – „Lietuvos rytui” sakė pareigūnas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Gražina Lygnugarienė kalbėjo, kad vis dar yra savininkų, kurie niekaip nesupranta, jog daugelį problemų galima išspręsti legaliai.

Paklausta, kodėl niekas nemato net tų nelegalių statybų, apie kurias ne kartą pranešė žiniasklaida, valdininkė atsakė, kad nėra galimybių pastatyti policiją ar kariuomenę: „Taikomos nustatytos procedūros, o galutinį sprendimą priima teismas. Tai atima laiko. Savininkai įsigudrina statyti net naktį. Vieną stabdai, kitą pradeda”.

Bando pralenkti pataisas

Neatmetama, jog Kaliačius skatina Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso pataisų baimė. Seimui pateiktas jų projektas yra svarstomas komitetuose ir gali būti priimtas dar šįmet.

Pataisų įsigaliojimas prilygtų nuosprendžiui: visi be leidimo kylantys statiniai turėtų būti griaunami netaikant jokių išimčių.

Dabar yra trys galimybės: juos galima legalizuoti sumokėjus baudą, nugriauti dalį arba visą pastatą. Jei Kaliačiams pavyks įteisinti kavines ir namus apsauginėje tvenkinio juostoje, atgaline data negaliojančios įstatymo pataisos jiems bus nebebaisios.

Bus pasitelkti antstoliai

G.Lygnugarienė teigė, kad pradėta rengti ir nauja nelegalių pastatų nugriovimo tvarka.

Šiuo metu tai – antstolių pareiga. Tačiau ne visi antstoliai yra pajėgūs imtis griovimo darbų. Trukdo ir neaiškumai dėl panaudotų statybos medžiagų.

Tuo tarpu A.Šniras teigė, kad pats imsis iniciatyvos iš karto, kai tik bus teismo sprendimas griauti Kaliačių pastatus: „Surasiu statybininkus, antstolius, sumokėsiu už jų darbą”.

Nuteisė, bet paliko laisvėje

Buvęs Vilniaus policijos vadovas E.Kaliačius jau patyrė, kad tyčiotis iš įstatymų neverta, nes tai blogai baigiasi.

Treji metai laisvės atėmimo, nuosprendžio vykdymą atidedant dvejiems metams, – tokį nuosprendį buvusiam komisarui už areštantų išnaudojimą savo privatiems reikalams priėmė Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas.

E.Kaliačius į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad jo sodyboje Svironių viensėdyje buvo verčiami dirbti areštantai. Tai vyko nuo 2000-ųjų rugsėjo iki 2002-ųjų spalio.

Nusikaltę asmenys kasė duobes, barstė juodžemį, valė vandens telkinį, genėjo medžių šakas, rovė šaknis, kirto krūmus, pjovė malkas, klojo plyteles ir atliko kitus darbus.

Iki 2005-ųjų gegužės 10 dienos ši sodyba buvo E.Kaliačiaus nuosavybė. Vėliau ji buvo padovanota sūnui Andriui.

Šiuos veiksmus teismas įvertino kaip bandymą pridengti savo neteisėtus veiksmus – buvęs pareigūnas turtą padovanojo, kai jo neteisėta veikla susidomėjo specialiosios tarnybos.