Statistikos specialistų duomenimis, praėjusiais metais tekstilės gaminių iš Azijos šalių, ypač Kinijos, importas į Lietuvą padidėjo ketvirtadaliu. 2005 metų sausio 1 dieną panaikinus Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narių kvotas tekstilės gaminiams, konkurencija Lietuvos tekstilės įmonių gaminamai produkcijai tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulinėje rinkoje stipriai išaugo.
Tekstilės pramonė Lietuvoje išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį: arši konkurencija, brangstanti darbo jėga bei kiti sparčiai besikeičiantys ekonominiai veiksniai aiškiai byloja, jog šiandien dauguma įmonių yra priverstos peržiūrėti savo veiklos strategiją, skirti prioritetus naujų veiklos nišų paieškai ir orientacijai į aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas.
Būtina sąlyga išgyventi tampa efektyvesnių gamybos technologijų diegimas įmonėse, inovatyvių produktų kūrimas, taikant pramonėje pažangiausius mokslo rezultatus. Kaip žinoma, tai reikalauja nemažų finansinių investicijų, kurios dažnai tampa kliūtimi, ypač smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms.
Europos Komisija, siekdama sustiprinti tekstilės pramonės įmonių konkurencinį pranašumą ir išlaikyti pozicijas regione, finansuoja projektus, skirtus įmonių inovatyvumo didinimui bei aktyvesniam mokslo rezultatų taikymui versle. Projektai vykdomi daugelyje Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Tarptautinė technologinė partnerystė: investicija į ateitį
„Europos rinka gana didelė ir įvairialypė, joje visada rasi ieškomų produktų, idėjų ar sprendinių, arba tinkamų partnerių savo idėjoms bei produktams realizuoti. Tereikia žinoti, kur ir kaip ieškoti. Nepasiklysti informacijos sraute ir savarankiškai rasti tinkamų technologinių partnerių nėra paprasta – tai užtrunka daug laiko, o rasta informacija ne visada patikima”, – sako Lietuvos inovacijų centro (LIC) projektų konsultantė J.Talat-Kelpšaitė. Norint įmonėms palengvinti šį procesą, 1995 metais Europoje buvo sukurtas Inovacijų perdavimo centrų (IPC) tinklas. Dabar tai vienas didžiausių technologijų brokerystės paslaugas teikiantis tinklas pasaulyje. Jam atstovauja 240 organizacijų 33 Europos šalyse. „Pagrindinė šio tinklo idėja – padėti susisiekti įmonėms ir mokslo tyrimų institutams, turintiems ir galintiems vieni kitiems ką pasiūlyti. Pagrindinis šio tinklo veiklos rezultatas – užsimezgusi technologinė partnerystė bei pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Jų nuo 1995 metų skaičiuojama daugiau kaip 4000”, – teigia Talat-Kelpšaitė.
IPC tinklui Lietuvoje atstovaujantis Lietuvos inovacijų centras įmonėms siūlo keletą paslaugų paketų, nelygu įmonės norai, poreikiai ir galimybės – nuo konsultacijų, kai reikia įvertinti įmonėje vykstančius technologinius procesus, nustatyti naujų technologijų poreikį, esamos problemos arba turimo sprendinio pasiūlymo formuluotę, iki partnerių paieškos formų, pagalbos derantis bei pasirašant bendradarbiavimo sutartis.
Iš daugiau nei 600 IPC Lietuvoje klientų, tik nedidelę dalį sudaro tekstilės ir su ja susijusių pramonės šakų atstovai. „Galime teigti, jog smulkiosios ir vidutinės tekstilės įmonės Lietuvoje dar gana pasyviai ir atsargiai žiūri į naujų technologijų diegimą. Suprantama, jog viena iš pagrindinių to priežasčių yra lėšų trūkumas. Tačiau IPC tinklo veikloje dalyvaujančios Europos įmonės turi pasiūlyti daug sprendinių, kurie gerokai padidintų veiklos efektyvumą ir produkcijos konkurencingumą ateityje”, – sako Talat-Kelpšaitė. Vien 2005 metais IPC tinkle pasirodė per 70 naujų technologinių pasiūlymų, skirtų gamybos procesams optimizuoti, tekstilės įmonių produkcijai gerinti.
IPC tinklas tekstilės pramonę yra išskyręs kaip vieną iš prioritetinių šakų, jos technologinei plėtrai skiriamas ypatingas dėmesys. Nuo 2000 metų IPC tinkle veikia specializuota teminė tekstilės grupė, jos nariai aktyviai keičiasi informacija, intensyviau atstovauja savo šalies tekstilės įmonėms, gina jų poreikius, organizuoja šiai šakai skirtus partnerystės renginius, kitais būdais stengiasi didinti įmonių gebėjimą ir galimybes diegti ir taikyti inovacijas. Šios grupės veikloje jau antri metai dalyvauja ir IPC Lietuvoje atstovaujantis Lietuvos inovacijų centras. „Mes linkę dirbti su visais, besidominčiais IPC tinklo teikiamomis galimybėmis, tačiau labai daug kas priklauso nuo pačios įmonės brandos laipsnio ir pasirengimo keistis, – teigia LIC Projektų konsultantas Arvydas Sutkus. – Sėkmė paprastai lydi tas kompanijas, kurioms netrūksta ambicijų, kurios turi aiškią ateities viziją ir gali investuoti lėšų ir laiko inovaciniams procesams įmonėje diegti”.
Naujos galimybės
Dar vienas nuo 2004 metų liepos iki šių metų birželio mėnesio pabaigos LIC vykdytas Europos Komisijos remiamas projektas ITE buvo skirtas stiprinti Europos smulkiojo ir vidutinio verslo tekstilės įmonių konkurencingumą suteikiant joms informacijos apie ES remiamus mokslo ir technologijų plėtros projektus. Tada net 10 Lietuvos tekstilės įmonių pageidavo dalyvauti bendruose su Europos įmonėmis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose, finansuojamuose iš ES 6-osios Bendrosios programos. Jų paraiškos buvo įtrauktos į EK sukurtą CORDIS duomenų bazę, siejančią projektų partnerių, projektų idėjų ieškančias ir siūlančias Europos įmones bei mokslo organizacijas. „ITE projekto tikslas – užtikrinti tokių įmonių inovatyvumo plėtrą, skatinti mokslinius tyrimus įmonėse, plėtoti partnerystės ryšius, pasikeitimą žiniomis ir gebėjimais. Tai – intelektualios tekstilės aplinkos sukūrimas Europoje”, – teigė LIC projektų konsultantė Milda Garmutė.
Per dvejus projekto metus buvo atlikta 343 Europos tekstilės įmonių lyginamoji analizė, iš jų 22 – Lietuvos. Planuojama surinktus duomenis įvesti į projekto puslapį internete; į šią duomenų bazę informaciją apie save įvedusi nauja įmonė turės galimybę palyginti save su kitomis ES tekstilės įmonėmis pagal tam tikrus parametrus (inovacijos, kokybė, gamybos išlaidos, gamybos procesų valdymas ir kt.). ITE projekto partneriai išanalizavo 12 tekstilės pramonės įmonių (iš jų 2 – Lietuvos) inovacijų diegimo atvejus, norėdama išsiaiškinti pagrindines kliūtis, ar priešingai – pagrindinius veiksnius, spartinančius naujovių įgyvendinimą įmonėje. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas žmonių resursų – įmonės darbuotojų, vadovybės – įtakai inovacijų diegimo procesams. Pagrindinės įžvalgos yra apibendrintos ir pateiktos leidinyje lietuvių kalba „Inovacijų diegimas tekstilės pramonėje”, kurį projekto lėšomis išleido Lietuvos inovacijų centras.