Maironio lietuvių literatūros muziejuje, švenčiančiame 70 metų jubiliejų, svajojama apie modernius fondus ir ekspozicijas
70 metų jubiliejų vakar šventę Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojai nusiteikę kovoti už lankytojų pagausėjimą. „Esame žiemos muziejus – tada mus lanko moksleiviai. O vasarą kiekvienos lietuvių šeimos garbės reikalas nuvežti vaikus į Trakus, Rumšiškes ir Jūrų muziejų, o ne į Maironio lietuvių literatūros muziejų”, – konstatavo muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Ji žino būdą, kaip šią nuostatą pakeisti – modernizuoti muziejaus ekspozicijas.
Norima įrengti trečiąjį aukštą
Kad šis būdas veiksmingas, paliudijo vieno Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinių – Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus Palemone – remontas. Per 2004 m. įvykusią rekonstrukciją buvo suremontuotas pastatas, o ekspozicija ne tik atnaujinta, bet ir papildyta modernia vaizdo technika. Vėl atvėrus S.Nėries memorialinį muziejų lankytojams, žmonės iš visos Lietuvos plūdo žiūrėti šiuolaikiškai pateikto poetės kūrybinio palikimo ir biografijos faktų.
A.Ruseckaitės žodžiais, šiuo metu valstybės investicijų labiausiai laukia Maironio namas Rotušės aikštėje ir Vaikų literatūros muziejus, įsikūręs buvusiame tarpukario politiko ir teisininko Mykolo Sleževičiaus name K.Donelaičio g.
Maironio name, kurio trijuose kambariuose minint ketvirtąsias Maironio mirties metines 1936 m. birželio 28 d. buvo atidarytas muziejus, norima įrengti trečiąjį aukštą. Barokinių XVII a. rūmų viršutiniame aukšte įsikurtų fondų saugyklos ir muziejaus darbuotojai, kol kas kabinetuose sėdintys susispaudę. „Buvusioje Maironio virtuvėje dabar dirba net keturi muziejininkai”, – sakė A.Ruseckaitė. Parengtuose investiciniuose dokumentuose suskaičiuota, kad Maironio namui, kiemui sutvarkyti ir ekspozicijoms atnaujinti reikia 17 mln. litų.
Suremontuoti Vaikų literatūros muziejaus pastatui reikia 5 mln. litų. Pradžiai iš Vyriausybės prašoma skirti 600 tūkstančių litų rekonstrukcijos projektui parengti.
Poeto vardas sugrįžo Atgimimo metais
Maironio muziejaus kūrėjai ir pirmieji tvarkytojai buvo M.K.Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė ir Tautosakos archyvo komisijos vadovas Jonas Balys. 1940 m. muziejaus vedėju paskirtas poetas Bernardas Brazdžionis. Jo vadovavimo metais buvo patvirtintas statutas, numatęs peržengti Maironio memorialinio muziejaus ribas, rinkti taip pat ir kitų rašytojų archyvinę medžiagą. 1941 m. muziejus pavadintas Maironio lietuvių literatūros muziejumi.
B.Brazdžioniui karo metais pasitraukus į Vakarus, muziejus buvo uždarytas. Tačiau Maironio memorialinius daiktus saugojo poeto sesuo Marcelė Mačiulytė. 1955 m. muziejus vėl pradėjo savo veiklą, tačiau jau be Maironio vardo savo pavadinime. Poeto vardas muziejui sugrąžintas 1989 m. – Maironio lietuvių literatūros muziejus tapo pagrindiniu ir vieninteliu respublikiniu literatūros istorijos muziejumi Lietuvoje, įkūrusiu ir globojusiu po visą šalį išsibarsčiusių rašytojų memorialinių muziejų-sodybų.
Dabar Maironio lietuvių literatūros muziejui priklauso 5 padaliniai Kaune: S.Nėries, Juozo Grušo, Balio ir Vandos Sruogų, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniai muziejai, Vaikų literatūros muziejus.
Mažėja susidomėjimas rašytojų biografijomis
Maironio lietuvių literatūros fonduose saugoma apie 240 tūkstančių eksponatų, apimančių laikotarpius nuo senųjų raštų iki šių dienų literatūros. Fonduose, kuriuos pastaraisiais metais gausiai papildo lietuvių išeivių rašytojų archyvai, sukaupti turtai eksponuojami teminėse parodose. Kasmet jų surengiama 40-50. Muziejaus direktorė A.Ruseckaitė pastebėjo, kad temines parodas lanko vyresnio amžiaus žmonės, o moksleiviai labiau mėgsta specialiai jiems parengtas edukacines programas. „Tačiau mokyklose pastaruoju metu didžiausias dėmesys skiriamas tik teksto interpretacijai. Rašytojo asmenybė ir jo biografija tampa vis mažiau reikalinga”, – apgailestavo lietuvių išeivių literatūros skyriaus vadovė Virginija Paplauskienė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus lankytojų skaičius per metus siekia 40 tūkstančių. Dalis jų į muziejų vėl grįžta per tradicines šventes: Jono Mačiulio-Maironio vardadienį ir gimtadienį, kalėdinius, moterų literatūros, Poezijos pavasario baigiamąjį vakarus, Kaimynų šventes, moksleivių kūrybos ir skaitovų konkursus.