„Utenos trikotažas” ir kitos įmonės gręžiasi į Baltarusijos pusę

Nepaisydamos nepalankios verslui aplinkos Baltarusijoje, Lietuvos tekstilės ir drabužių įmonės, tarp kurių koncernui SBA priklausančios bendrovės „Utenos trikotažas” ir „Šatrija”, ketina kai kuriems darbams samdyti pigesnius kaimyninės šalies siuvėjus.

Verslininkai tikina, kad senas lengvosios pramonės tradicijas puoselėjanti Baltarusija tampa patraukliu partneriu, iš jos daug pigiau galima pirkti siuvimo paslaugas – nuvežtų visas medžiagas ir parsivežtų pasiūtus drabužius, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.

Drabužių gamybos bendrovės „Šatrija” generalinė direktorė Aida Zigmantavičienė sakė, kad kokybiška darbo jėga Baltarusijoje gerokai pigesnė, net pridėjus gabenimo bei sudėtingo valdymo per atstumą išlaidas įmonė išloštų, jei baltarusiai vykdytų jos užsakymus.

„Planuojame dar ilgai būti tekstilės gamybos ir siuvimo rinkoje, tad žiūrime į galimybes taupyti lėšas, užtikrinti ilgalaikį ir sėkmingą gamybos vystymą Europoje, todėl norime užmegzti ryšius, paanalizuoti, ką jie siūlo”, – teigė „Šatrijos” direktorė.

Baltarusijoje pirkti siuvimo paslaugas nori ir „Utenos trikotažas”.

„Šiuo metu analizuojame įvairias procedūras, aiškinamės, kaip įsiterpti į Baltarusijos rinką. Iki šiol nebendradarbiavome su šia šalimi, nes gąsdino politinė situacija. Mus konkrečiai domina siuvimo paslaugos. Jiems nuvežtume medžiagas, kirpinius ir parsivežtume gatavus drabužius. Jei kainos bus šiek tiek mažesnės – pradėsime tartis”, – sakė „Utenos trikotažo” vadovė Regina Sajienė.

Pasak jos, šiuo metu siuvėja Baltarusijoje gauna apie 120 dolerių (apie 330 litų) atlyginimą, o „Utenos trikotažo” siuvėjos atlyginimas, įskaitant mokesčius, yra 1200-1300 litų.

„Jei tiktųjų siūlomos kainos, pasiuvimo terminai, kokybė – ieškotume kelių. Bet iki to dar labai daug laiko”, – kalbėjo R. Sajienė.

„Utenos trikotažo” vadovė tikino susidūrusi su baltarusiška sistema, ši iš dalies atbaido nuo ekonominių santykių.

„Mes daug siuvimo priedų perkame Tolimuosiuose Rytuose – dekoratyvinių juostų, gumos, apskritai to, ko negaminame. Dėl atsivežimo terminų, patrauklių kainų norėtume pirkti priedus Baltarusijoje. Bet trukdo nepatiklus įmonių vadovų požiūris ir lankstumo stoka,” – R. Sajienė.

Jos teigimu, daugiausiai problemų kyla muitinėje, nes procedūros vyksta labai nesklandžiai.

„Iš Ukrainos vežant prekes jas išmuitina per porą valandų, o Baltarusijos pasienyje mašina stovi dvi paras. Jie labai lėtai išdavinėja prekių sertifikatus. Jiems reikia gerokai pasitempti”, – sakė „Utenos trikotažo” direktorė.