Panevėžio miesto taryboje tylos įžadus, kaip jau rašėme anksčiau, yra davusios ne tik visos šešios politikės moterys.
Vyrų tylūnų yra dar dvigubai daugiau nei moterų, kitaip tariant, bemaž lygiai tiek pat, kiek ir nuolat kalbančių vyrų.
Kadangi pagal garsius pasisakymus dažniausiai sprendžiama apie politikų aktyvumą ginant rinkėjų interesus, galima teigti, kad aktyvių politikų miesto taryboje – tik trylika.
Velnio tuzinas – prastas skaičius. Jis reiškia, kad iš 31-o išrinktojo, ko gero, tik mažesnioji dalis vykdo savo pažadą miestiečiams dalyvauti Panevėžio valdyme.
Moterys sujudėjo
Apie Panevėžio moterų politikių visišką pasyvumą „Panevėžio rytas” rašė praėjusių metų rugsėjį – kai tarybos nariai rinkosi į pirmąjį sezono posėdį.
Tada teko apgailestauti, kad visos šešios keturioms partijoms priklausančios politikės yra tarsi nematomos – jos ryškiau nepasireiškia ir spaudoje bei televizijoje, jų gatvėse neatpažįsta panevėžiečiai.
Po to rašinio dauguma moterų ėmė kiek aktyviau reikštis posėdžiuose, nebe taip bijo pasakyti savo nuomonę, ką nors pasiūlyti. Vienintelė tylenė liko tik konservatorė slaugytoja Jolita Stankevičiūtė.
Jos balso „Panevėžio rytui” dar neteko išgirsti nė viename tarybos posėdyje.
Rado stiprų argumentą
Daug aktyvesnė tapo ir Valstiečių liaudininkų partijos atstovė Milda Marija Bagdonienė. Tačiau kartą sutikusi „Panevėžio ryto” žurnalistę, ji netikėtai pareiškė, kad stengiasi nesijaudinti dėl išgirstos kritikos savo adresu. Politikė, pasirodo, turi ir stiprų argumentą atsikirsti.
„Kartą ėmiau ir suskaičiavau, kiek taryboje yra tylinčių vyrų. O tokių net dvylika – dvigubai daugiau negu mūsų, moterų”, – pareiškė žinoma priešpensinio amžiaus bedarbių teisių gynėja M.M.Bagdonienė.
Moteris patikino, kad ne ji viena tiek vyrų tylūnų valdžioje suskaičiavo, jai pritarę ir kiti vieno pokalbio savivaldybėje dalyviai.
Tačiau M.M.Bagdonienė pareiškė, kad ji neaktyvių politikų pavardžių nesakysianti – tegul pati žurnalistė pabando juos nustatyti ir suskaičiuoti. Moteris prisipažino besigailinti, kam apskritai tą žurnalistei pasakiusi – dabar galinti sulaukti vyrų pykčio.
Gražus „top dvyliktukas”
Tiesą sakant, suskaičiuoti tylūnus, jei lankaisi kone kiekviename miesto tarybos posėdyje, – yra bemaž vieni juokai.
„Panevėžio rytas” irgi pabandė tą padaryti.
Konservatoriai Algirdas Blažys, Maurikijus Grėbliūnas, Vladas Kensgaila, Pranas Pocius, Gintaras Byčius, liberaldemokratas Sigitas Činga ir jo partijai atstovaujantis Gvidas Drobužas, liberalcentristai Kęstutis Gudas, Alvydas Misiūnas, Algirdas Tumas, socialdemokratai Albertas Garška, Rimantas Liepa.
Šie politikai tarybos posėdžiuose arba visiškai nieko nepasako, arba retsykiais – vieną kitą žodį. Taigi – iš tiesų dvyliktukas.
Tačiau dėl kai kurių politikų tikriausiai tektų dar pasiginčyti. Nors labai nebedaug ką į politikų kalbas beįterpia Konservatorių frakcijos lyderis G.Byčius, bet – įterpia. Ir K.Gudas taip pat.
Tad visko gali būti, kad į „top dvyliktuką” moterys įtraukė ne vieną iš tų vyrų, o dar šiek tiek naujoką politikoje liberalcentristą Stanislovą Latvėną. Šis nėra tylūnas, bet kai pakalba, tai dažniausiai – prieš savo partijos liniją.
Jau prisisotino politikos
Panevėžio kolegijos direktorius K.Gudas net neneigė, kad gali priklausyti tylūnų grupei.
„Mane galima laikyti jau nebešnekančiu, – pabrėždamas žodį „jau” pareiškė liberalcentristas ir pridėjo: – Atsibodo. Grįžtu į šeimą”.
Anot K.Gudo, jis jau viskuo prisisotino, politika jo jau nieko nebeišmokys, o naudinga tuo, kad ta patirtis pravers perduoti studentams ir papasakoti jiems, kas dedasi Marijos žemėje.
Į klausimą, ar buvo tų paskutiniųjų lašų, perpildžiusių kantrybės taurę, pašnekovas atsakė, kad taip, tačiau įvardinti jų nepanoro.
„Nes esu politikas”, – paaiškino, kodėl nesakys.
Vis dėlto buvo galima spėti, kad K.Gudas nusivylė ne tiek vietos politiniu gyvenimu, kiek visos šalies. Jis teigė bijąs kasdien įsijungti televizorių.
„Man reikalinga pertrauka, kad netapčiau panašus į kai kuriuos politikus”, – taip kolegijos direktorius atsakė į klausimą apie savo planus pasilikti miesto valdžioje.
Šūkauja tik opozicija
„Nesu tylenis, bet nesu ir rėksnys”, – taip save apibūdino G.Byčius.
Konservatorius sutiko nedaug šnekąs tarybos posėdžiuose, užtat atidirbąs kitose politikų darbo srityse. G.Byčius vadovauja itin svarbiam Ekonomikos ir finansų komitetui, Konservatorių frakcijai.
G.Byčius nenorėtų spręsti apie politikų aktyvumą per jų kalbas.
„Tie marginalai, tie kraštutiniai politikai kaip Vytautas Šustauskas, Julius Veselka tik kalba, o nieko nepasako”, – aiškino pašnekovas.
Tačiau įvardinti miesto tarybos etatinius kalbėtojus G.Byčius nepanoro. Pasakė tik, kad tai opozicijos atstovai – liberalcentristai, socialliberalai, valstiečiai liaudininkai. Apskritai miesto tarybos posėdžiuose, anot konservatoriaus, turi poreikį reikštis tik opozicija.
„Man net nepatogu būtų šūkauti”, – kuklinosi G.Byčius.
Kvailybės geriau nerodyti
Tylūnai konservatoriai gyvena pagal patarlę, kad kalbėjimas – sidabras, o tyla – auksas.
Šią patarlę žurnalistei pakartojo lyg susitarę ir solidaus amžiaus A.Blažys, ir jaunesnės kartos atstovas M.Grėbliūnas.
Pabandžius pasiginčyti, kad toks įsitikinimas labiau tinka kitiems, o ne politikams, abu vyrai paneigė. Jų nuomone, pasisakyti tarybos posėdžiuose yra visiškai nereikalinga, nes jau viskas būna išsakyta frakcijų, komitetų susiėjimuose, ten ir sprendimai būna priimami, vėliau tereikia pabalsuoti.
Sprendimai taryboje nepriiminėjami
„Jūs smarkiai klystate, jei manote, kad sprendimai pri-imami tarybos posėdyje. Realiai jie priimami kolegijoje”, – pamokė žurnalistę tikrosios politikos valdančiosios daugumos atstovas M.Grėbliūnas.
Šis politikas prisiminė ir kitą patarlę, kurią esą mėgo pats Rusijos caras Petras Pirmasis. Jis sakydavo, kad kalbėti – tai savo kvailumą parodyti. Tačiau M.Grėbliūnas patikino, kad jam ši patarlė netinka – jis tik šiaip pajuokavo.
P.Pocius sakė nenorintis savęs reklamuoti, tad kalbantis tiek, kiek reikia, – kaip žemaitis.
Kolegas palaikė ir V.Kensgaila. Jis sakė, esą galėtų suvaidinti tarybos posėdyje ką nors įdomaus, talento turi, juk ir pusbrolis artistas, bet nemato reikalo tą daryti.
Žinomas lakūnas konstruktorius nesibaimino dėl rinkėjų požiūrio – jie iš konservatorių sąrašo galo per rinkimus jį perkelia į priekį.
Milijonierius nesivaiko mados
„Aš politikos nedarau. Kas ją daro, tas tegul ir reiškiasi”, – taip savo tylėjimą per tarybos posėdžius paaiškino G.Drobužas.
Anot žinomo verslininko, visi klausimai sprendžiami iki posėdžio, o vėliau kalba tik tie, kurie nori pasirodyti. Tai esanti lyg kokia mada – aiškintis, kur koks kablelis ne vietoje padėtas.
Milijonierius G.Drobužas sakė nesibaiminąs, kad dėl nuolatinio tylėjimo rinkėjai jo nepastebės ir neišrinks kitai kadencijai. Anot pašnekovo, populiarumą tarp gyventojų lemia ir kitos sritys – darbo vietų mieste kūrimas, valdančiosios daugumos priimti sprendimai.
Į pastabą, kad jis mėgėjas ne tik patylėti, bet ir „pasiplauti” – pabūti tik pirmojoje tarybos posėdžio dalyje, o vėliau išnykti, G.Drobužas taip pat reagavo šaltai.
„Jei porą kartų esu taip padaręs, tai dar nereiškia, kad visada”, – atkirto pašnekovas.
G.Drobužas į tarybą pateko ne rinkimų partijoje keliu. Manoma, kad gana aukštą vietą liberaldemokratų sąraše jis gavo už šios partijos finansinę paramą rinkimuose.
Kas nori, tas sužino
Liberaldemokratas S.Činga pirmiausia patikslino, kad jis esąs ne tylus, o ramus. O vėliau tą ir patvirtino – kalbėjo itin trumpai bei glaustai. S.Čingos balso tarybos posėdžiuose dar neteko išgirsti.
„Ką kvailai kalbėti, geriau tylėti. Žmonės vertina pagal tai, ką darai, o ne ką šneki”, – tikino jis.
Į klausimą, kaip tada sužinoti apie gerus darbus, jei apie tai nepasakoma, S.Činga atsakė, kad kas nori, tas sužino.
Daugiausia su jaunimu dirbantis S.Činga teigė, kad Panevėžio politikai puikiai supranta jaunimo siekius ir juos tenkina, todėl kovoti už jų interesus, garsiai dėl to pasisakyti posėdžiuose net nereikia.
„Net neabejoju tuo, kad mane išrinks į miesto tarybą. Labai daug žmonių mane pažįsta, gatvėje sveikinasi”, – sužibėjo pasitikėjimu nušalintojo prezidento Rolando Pakso šalininkas.
Veltui burnos nebeaušins
„Aukštaitijos vandenų” ben-drovės vadovas R.Liepa nesiginčijo dėl galimo patekimo į „top dvyliktuką”.
„Bandžiau pasisakyti kelis kartus, bet kadangi buvau nesuprastas, tai nusprendžiau daugiau veltui burnos neaušinti”, – paaiškino anksčiau kur kas aktyvesnis tarybos posėdžiuose buvęs R.Liepa.
Nuolat vis su kitų partijų vėliavomis patekdavęs į miesto tarybą R.Liepa dabar pernelyg nesijaudintų, jei būtų nebeišrinktas. Anot jo, kaip bus, taip bus.
Kitas socialdemokratas A.Garška buvo visai lakoniškas. Jis pasakė, kad už jų frakcijos narius atkalba pirmininkas.
Verslininkas bijo „pletkų”
Liberalcentristas S.Latvėnas labai nustebo pavadintas tylūnu.
„Atvirkščiai, mane pagyrė net V.Matuzas, kad esu aktyvus”, – pasigyrė politikas.
Tai, kad jis dažnai pasisako prieš savo partijos liniją, S.Latvėnas laiko privalumu. Vyras prisipažino, nors ir gaunąs už tai barti frakcijos posėdžiuose, tačiau vis tiek laikosi savo.
A.Tumas manė, kad partijos frakcijoje yra kam kalbėti ir be jo.
O jis savo ruožtu užregistravęs dvi sprendimų pataisas, ir jos buvusios priimtos. Pašnekovas teigė ne tiek daug atsimenąs politikų, kurie to būtų pasiekę.
Vienintelis A.Misiūnas, rečiau nei kiti matomas tarybos posėdžiuose, atsisakė kalbėti.
Žinomas verslininkas, buvęs Vilniaus banko vadovas Panevėžyje, motyvavo, kad jis nėra įsitikinęs, jog telefonu kalba su „Panevėžio ryto” žurnaliste.
„Tai būtų pletkai”, – taip apibūdino galimą savo pokalbį su neva nežinomu asmeniu A.Misiūnas.