Dar prieš paviešinant įtarimus dėl buvusio ūkio ministro Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho prestižinės Maskvos G.Plechanovo akademijos diplomo tikrumo, birželio 8 dieną darbo neteko Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Vyta Kuzminskienė. Įtarta, kad įsidarbindama ji pateikė suklastotą taip pat prestižinio Maksvos M.Lomonosovo universiteto psichologijos studijų diplomą.
Skandalingai išgarsėjusios direktorės V.Kuzminskienės Priklausomybės ligų centre įdarbinto sūnaus Nerijaus Žulio ekonomisto diplomo, išduoto irgi vienos Rusijos aukštųjų mokyklų, tikrumas taip pat sukėlė teisėsaugininkams abejonių.
Net dokumentų klastojimą tiriantys Panevėžio apskrities policijos pareigūnai praeityje buvo per neapsižiūrėjimą į savo gretas priėmę žmogų, kuris pateikė suklastotą aukštojo mokslo baigimo diplomą. Prokuroras Audrius Leonavičius PB sakė, kad šių metų vasario 24 dieną 37 metų panevėžietis Henrikas Trošinas Apylinkės teismo sprendimu už aukštojo mokslo baigimo diplomo suklastojimą buvo nuteistas 65 paroms arešto. Subendrinus bausmę su pernai paskelbtu nuosprendžiu dėl neteisėtos veiklos dirbant juristu bendrovėje „Aukštaitijos vandenys” jam buvo skirtas laisvės atėmimas metams ir keturiems mėnesiams. Tačiau nuosprendžio vykdymas atidėtas pusantrų metų.
Kaip paaiškėjo, H.Trošinas padarė nusikaltimą 1997 metais, kai pateikęs suklastotą Kijevo S.D.Korotčenkos liaudies ūkio instituto ekonomisto diplomą įsidarbino Pasvalio rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriuje. Ironiška, kad būtent šių skyrių pareigūnai ir tiria dokumentų klastojimo atvejus. Vėliau H.Trošinas perėjo dirbti į mūsų miesto policiją, o 2002-aisiais įsidarbino juristu „Aukštaitijos vandenyse”. H.Trošinas įkliuvo pernai, kai išaiškėjo jo neteisėta veikla miesto Savivaldybės kontroliuojamoje bendrovėje.
Teisme H.Trošinas teigė diplomą įsigijęs iš nepažįstamo žmogaus sostinėje už kelis butelius alkoholio. Nei ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai STT, nei teismui nepavyko nustatyti dokumentą suklastojusio asmens.
Įspėjimai padeda ne visada
——————————–
Anot Studijų kokybės vertinimo centro informacijos skyriaus vedėjo Dariaus Tomošiūno, per 2004 metus į Rusiją buvo nusiųsta tūkstantis užklausų dėl aukštojo mokslo diplomų galiojimo.
„Iš tūkstančio užklausų dėl diplomų galiojimo gavome penkių aukštojo mokslo baigimo dokumentų įrodymo paneigimą”, – PB sakė skyriaus vedėjas.
Anot D.Tamošiūno, Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras pastaruoju metu gauna nemažai įspėjimų iš įvairių Europos valstybių dėl galimo diplomų klastojimo.
Problema ta, kad reikalavimas užsienyje išduotų diplomų tikrumą patvirtinti Lietuvos studijų kokybės vertinimo centre galioja tik nuo 1999 metų. O nusipirkti galima bet kurių metų aukštosios mokyklos baigimo diplomą (kuo ankstesnė data, tuo sudėtingiau nustatyti dokumento autentiškumą). Itin paprasta tai padaryti Rusijoje, kur prekyba netikrais diplomais pasiekė kone pramoninį lygį.
Rusišką diplomą – bet kokį: technikumo, koledžo, instituto, universiteto ar net akademijos – įsigyti šiais laikais itin paprasta. Ne sudėtingiau, nei įsigyti bet kokią kitą prekę internete: užsukate į vieną iš šimtų internetu tokią paslaugą teikiančių svetainių, užpildote anketą, koks, kada, kokios įstaigos ir kieno vardu turėtų būti išduotas diplomas, nurodote pristatymo adresą ir nuspaudžiate užsakymo mygtuką.
„Alternatyvus” išsilavinimas
——————————-
Rusijoje klestinčios išsilavinimą liudijančių dokumentų klastojimo firmos vengia vartoti žodį „klastotė”. Nelegalios savo veiklos sferą jos apibūdina kaip dokumentų forminimo paslaugas, o savo verslą vadina tiesiog alternatyviu išsilavinimu.
Kiek šiuo metu Rusijoje veikia tokių firmų, nežino niekas. Jų atstovai išsibarstę po visą šalį ir visos jos nejausdamos didelės konkurencijos užsiima tuo pačiu – profesionalia dokumentų (diplomų ir atestatų, liudijančių vidurinio, specialiojo ar aukštojo mokslo baigimą) gamyba. Pasiūla neribota: galima įsigyti bet kurios Rusijos švietimo įstaigos dokumentą bet kuriems metams, kad ir būsimiems, 2006-iesiems, su bet kokiais pažymiais. Diplomas bus atspausdintas ant originalaus „Goznako” tipografijos blanko, kurį užpildys profesionalus kaligrafas. Jokių klastotę išduoti galinčių vienodų serijos ir registracijos numerių, nors klientai kartais pageidauja užsisakyti ir juos.
Rusiško diplomo klastotė, priklausomai nuo sudėtingumo, pagaminama per 1-3 dienas. Pagreitinti šį procesą dauguma firmų atsisako net už papildomą mokestį – kad išvengtų klaidų ir nesusigadintų „reputacijos”.
Padirbto diplomo kaina nepriklauso nei nuo pasirinktos mokymo įstaigos prestižo, nei nuo pažymių, specialybės ar studijų pobūdžio.
Diplomas pristatomas per kurjerių tarnybą arba paštu per 2-5, blogiausiu atveju 7-14 dienų, iš anksto konfidencialiai susitarus dėl susitikimo vietos. Ir tik tuomet išsiunčiamas arba per tą patį kurjerį perduodamas užmokestis – rubliais ar doleriais, nesvarbu. O jei klientui diplomas dėl objektyvių priežasčių nepatinka, jį galima grąžinti ir labai greitai gauti pataisytą be priemokos.
Verslas klesti
—————
Šiandien Rusijoje galima įsigyti ir sovietinių laikų diplomą, kuris bus atspausdintas ant originalaus tų laikų blanko – tai ne problema. Tiesą pasakius, toks diplomas dar pigesnis – kainuoja nuo 1450 iki 1500 litų, nors galima rasti ir už 200 dolerių. (1996 metais Rusijoje buvo įvesti nauji diplomų blankai, tad ir kainos skiriasi: senieji kainuoja nuo 1200 litų, naujojo pavyzdžio – nuo 2000 litų).
O štai už „raudoną” diplomą tektų pakloti iki 700 dolerių, arba per 2000 litų.
Už naujo pavyzdžio aukštojo mokslo diplomą klastotojai prašo irgi 2000 arba net 2400 litų (palyginimui: kokio nors Rusijos technikumo baigimo diplomas kainuotų apie 1650 litų, o vidurinės mokyklos atestatas – vos 1100 litų).
O štai už dokumentą, liudijantį, kad esate kokio nors Rusijos universiteto mokslų daktaras, tektų išsiskirti su 3000 litų.
Rusų klastotojai akivaizdžiai turi puikų užnugarį ir priėjimą prie visų reikiamų duomenų bazių. Nes nesvarbu, kurių metų diplomą užsisakytų klientas: jame nurodomas realus paskaitų valandų skaičius, dėstyti dalykai, diplominio darbo tema ir kiti esminiai duomenys.
Tiesa, būna išskirtinių klientų, kuriems siūloma išskirtinė paslauga – visiškai įteisintas diplomas. Tokia diplomas apskritai neturi trūkumų: jis užregistruojamas Rusijos švietimo ministerijos duomenų bazėje, suklastojama kliento asmeninė byla universitete ir t.t. Kadangi tokia klastotė reikalauja įspūdingų pastangų (reikia parašyti kursinius, diplominį darbą ir pan.), tai ir kainuoja labai nepigiai – kaip vieno kambario butas nuošalioje pamaskvėje, t.y. nuo 10 tūkstančių dolerių. Bet ši prekė skirta tik tiems, kurie ateityje planuoja pretenduoti jei ne į Rusijos prezidento, tai į kokio nors ministro postą. Arba įsidarbinti saugumo tarnybose ar karinėje pramonėje.
Klastotojai nesugaunami
—————————-
Suprantama, rusų žurnalistai yra atlikę ne vieną šios originalios rinkos tyrimą. Ir išsiaiškino, kad per pastaruosius penkerius metus Maskvoje užregistruoti tik keturi atvejai, kai buvo iškeltos bylos dėl fiktyvių diplomų pateikimo. Dviejų netikrų diplomų savininkai bandė įsidarbinti teisėsaugos organuose. Tiesa, 2003-iaisiais už netikrus aukštojo mokslo baigimą liudijančius dokumentus iš Federacijos Tarybos buvo pašalintas Leningrado apskrities atstovas Damiras Šadajevas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintaras Malčiauskas PB sakė, kad tokių nusikaltimų – aukštojo mokslo baigimo diplomo klastočių, kuriomis pasinaudotų valstybės tarnautojai – mūsų mieste dar nėra buvę.
Dokumentų klastojimus, jei juos vykdo ne valstybės tarnautojai, tiria policija. Tik jei nusikaltimą padarė asmuo, siekiantis pasinaudoti savo tarnyba, tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Apygardos prokuratūra. Šiuo metu atliekami du tokie ikiteisminiai tyrimai, tačiau vyriausiasis prokuroras atsisakė juos komentuoti iki tyrimų pabaigos.
Rusijoje diplomų klastotojai, žinoma, sulaikomi vos ne kiekvieną dieną, nors susekti juos labai sunku: dirba jie konfidencialiai, beveik visada per internetą. Vienai firmai priklauso kelios interneto svetainės. Prireikus jas itin paprasta uždaryti ir vėl atidaryti kitu pavadinimu ir adresu.
Tačiau patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn paprastai nepavyksta dėl spragų šalies įstatymuose. Klastočių verslą lengvina tai, kad Rusijos Federacijoje nėra tokios informacijos tarnybos, kuri suteiktų duomenų apie šioje šalyje išduotą diplomą. Paprastam darbdaviui, jei nesiteiraujama per teisėsaugos struktūras, švietimo įstaigos to pasakyti irgi negali – tai konfidenciali informacija. Tad juodoji diplomų rinka Rusijoje, žinovų manymu, klesti ir klestės.
Virginija Sipavičienė,
Artūras Liudkevičius,
Jurgita Butkaitytė