Birželio 25 dieną į Druskininkus suvažiavo didesnė dalis pagrindinių Lietuvos rinktinės kandidatų. Kaip jau įprasta, rinktinė varžyboms pradės ruoštis nuo fizinio pasirengimo treniruočių.
Apie rinktinės pasirengimo planus, žaidėjų padėtį, kitus aktualius Lietuvos krepšiniui klausimus kalbėjosi su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovu Algimantu Paviloniu, rašo rinktine.lt.
Pasirengimas pasaulio krepšinio čempionatui
– Per daugelį metų jau spėjome įprasti, kad rinktinės fizinio pasirengimo stovyklos vyksta Palangoje. Kodėl šiemet buvo nuspręsta treniruotis Druskininkuose?
– Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į trenerių pageidavimus. Pajūrio mes neišduodame. Nuo liepos 4 dienos gana ilgai treniruosimės Palangoje, todėl buvo nuspręsta pirmąją stovyklą rengti kitoje vietoje, juolab, kad aplinkos pakeitimas dažniausiai yra naudingas treniruočių procesui.
– Artimiausiomis dienomis su rinktine daugiausia dirbs A.Kosauskas. Spaudoje pasirodė pranešimai, kad Valdemaro Chomičiaus greičiausiai nebus rinktinėje pasaulio čempionato metu. Ar jau aiški tikroji Lietuvos rinktinės trenerių štabo sudėtis?
– Daugiau mažiau aiški. Svarbiausia, kad aiškus štabo viršininkas. Šiemet trys rinktinės treneriai dirba viename klube, todėl suprantama, kad vienas jų turės likti su klubu. Treneriai susitarė, kad Valdemaras Chomičius su rinktine dirbs iki liepos pabaigos, o tada išvyks į Kazanę. Gintaras Krapikas, praleidęs praeitų metų Europos čempionatą, šiemet bus su Lietuvos komanda. Donas Nelsonas turėtų prisijungti turnyre Korėjoje, nors gali būti, kad jis atvyks jau į turnyrą Vilniuje. Tai priklausys nuo to, kaip jam seksis jo tiesioginis darbas. D.Nelsonas yra atsakingas už žaidėjų komplektaciją „Dallas Mavericks” klube. Kęstučiui Kemzūrai šiuo metu svarbiausia pailsėti po sunkaus sezono Italijoje. Kai tik atgaus jėgas, treneris prisijungs prie komandos. Pirmiausia, iki liepos pabaigos K.Kemzūra dirbs su antrąją rinktine, kuri išsiskirstys po liepos 30 – 31 dienomis vyksiančių draugiškų rungtynių su Lenkijos rinktine, o tada pradės dirbti ir su pagrindine komanda.
– Į fizinio pasirengimo stovyklą neatvyks ir greičiausiai pasaulio čempionate nedalyvaus į rinktinę kviesti Šarūnas Jasikevičius ir Rimantas Kaukėnas. Dainius Šalenga ir Donatas Slanina į rinktinę išvis nebuvo kviečiami. Priežastys dėl, kurių nematysime šių žaidėjų yra daugiau mažiau aiškios, tačiau kodėl į rinktinę nebuvo kviečiamas Martynas Andriuškevičius?
– Martynas buvo kviečiamas į jaunimo rinktinę, tačiau jo neišleido klubas. „Cleveland Cavaliers” nori, kad žaidėjas liktų JAV ir pasimokytų amerikietiškos žaidimo sistemos bei pažaistų NBA vasaros stovyklose.
– Kiek poilsio dienų gaus Italijos čempionas Ramūnas Šiškauskas?
– Šis klausimas – labai svarbus. Turime suderinti nemažai veiksnių. Negalime galvoti vien apie šių metų pasaulio čempionatą. Ramūnas bus labai reikalingas ir kitų metų Europos čempionate Ispanijoje, todėl negalime žaidėjo pervarginti. Reikia pagalvoti ir apie tai, kaip suderinti poilsio laiką ir pasiruošimo varžyboms trukmę. Vis tik, manau, kad iki liepos vidurio tikrai jo nekviesime. Šiuo metu R.Šiškauskui reikia suteikti mažiausiai tris savaites poilsio.
– Šiemet pirmą kartą du Lietuvos klubai žaidė ULEB Eurolygos turnyre. Suprantama, kad rungtyniavimas tokio lygio varžybose žaidėjams prideda meistriškumo ir pasitikėjimo savimi. Pažvelgus į rinktinės kandidatų sudėtį atrodo, kad šiemet rinktinė bus kur kas galingesnė nei praėjusių metų Europos čempionate, nors komandos pagrindą sudarys daugiausia tie patys žaidėjai. Kokie tikslai rinktinei keliami pasaulio čempionate Japonijoje?
– Konkrečius tikslus iškels LKF vykdomasis komitetas. Birželio 28 dieną įvyks šio komiteto posėdis, kuriame, atsižvelgus į turimus žaidėjus, komandas, su kuriomis teks rungtyniauti, bus suformuluotas konkretus uždavinys. Aš norėčiau, kad Japonijoje žaistume iki čempionato pabaigos.
– Japonija yra viena brangiausių šalių pasaulyje. Tikriausiai rinktinei šiemet reikalingas didesnis biudžetas nei praėjusiais metais. Kaip sekasi surinkti komandos pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio čempionate reikalingas lėšas?
– Tuo, kad Japonija brangi šalis spėjome įsitikinti viešėdami ten pasaulio čempionato burtų traukimo ceremonijos metu. Šiemet bus reikalingas ir aklimatizacijos periodas, kuris taip pat reikalauja nemažai lėšų. Tačiau, manau, kad pavyks surinkti didesnį biudžetą nei pernai. Džiaugiamės, kad turime pastovius ir patikimus rėmėjus. Jau eilę metų mus remia „Švyturys”, „NIKE”, „Omnitel”, „Rytų skirstomieji tinklai”, bankas „DNB NORD”, „PZU – Lietuva”, kiti rėmėjai ir partneriai. Rinktinei pasirengti pasaulio čempionatui sudarysime geras sąlygas, daugiau klausimų kelia žaidėjams ir treneriams skiriamo prizinio fondo dydis, tačiau, manau, kad tai nėra pagrindinis stimulas rungtyniauti Lietuvos rinktinėje.
Federacijų Super taurė
– Šią vasarą Vilniuje kartu su Rusijos krepšinio federacija vėl bus rengiamas Federacijų Super taurės turnyras. Šiemet turnyras liepos 31 – rugpjūčio 2 d. vyksiantis turnyras kiek pakeitė savo reglamentą. Į Vilnių atvyks keturios komandos (Lietuva, Rusija, Izraelis, Senegalas red.pastaba). Ko gali tikėtis į „Siemens” areną ateisiantys sirgaliai?
– Pirmiausia – tai gero krepšinio. Turnyre Vilniuje žais dvi pasaulio čempionato dalyvės – Lietuva ir Senegalas. Afrikos komandoje yra keletas jaunų žaidėjų, kuriuos intensyviai medžioja NBA skautai. Mums gerai žinomas Rusijos krepšininkų pajėgumas. Paskutiniu metu jie išgyveno tam tikrą trenerių krizę, kuri trukdė žaidėjų potencialą paversti pergalėmis, tačiau vadovaujant Davidui Blattui, manau, kad komanda rungtyniaus kur kas solidžiau. Izraelio komanda taip pat sugeba prasimušti į Europos čempionato finalinius etapus.
– Tarptautinis turnyras tikriausiai organizuojamas ne vien tik dėl krepšininkų ar žiūrovų. Tikriausiai, tai bus gera proga patikrinti tam tikras sferas, turint omenyje 2011 m. Europos čempionatą, kuris vyks Lietuvoje?
– Prie Federacijų Super taurės turnyro organizavimo mes kviesime prisijungti įvairių sričių darbuotojus iš tų miestų, kurie pretenduoja rengti būsimo Europos čempionato grupės varžybas. Suprantama, kad toks turnyras bus puiki proga pažiūrėti kaip mes sugebame priimti komandas, organizuoti transporto srautus turnyro dalyviams, kaip veikia visos kitos, sklandžiai varžybų organizacijai reikalingos, grandys.
– Tęsiant 2011 metų temą. Buvęs FIBA Europa varžybų direktorius Kosta Ilievas viešėdamas Lietuvoje 2004 metais, kaip vertinimo komisijos pirmininkas, sakė, kad mūsų šalies laukia labai daug darbų. Jau praėjo beveik dveji metai nuo šio vizito. Kiek toli pasistūmėta į priekį?
Pačių svarbiausių darbų – arenų statybų, deja, mes įtakoti negalime. Matome gerus poslinkius Šiauliuose ir Panevėžyje, tačiau kitur kol kas vyksta tik diskusijos. Linkiu, kad diskusijos baigtųsi ir būtų pereita prie konkrečių veiksmų.
Savo ruoštu, mes dirbame pagal numatytą programą, kaupiame kitų šalių patirtį. Kovo mėnesį buvome surengę seminarą, kuriame savo patirtimi pasidalino 2005 metų Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovai.
Naujoji atrankos sistema kelia daug rūpesčių
– Po rugpjūčio 19 – rugsėjo 3 dienomis Japonijoje vyksiančio pasaulio čempionato keisis nusistovėjusį patekimo į olimpines žaidynes tvarka. Ateityje nepatekus į Europos čempionato finalą, patekti į olimpines žaidynes bus galima tik atrankinio turnyro metu. Tai reikš, kad komandoms teks praeiti du pasirengimo ciklus – vieną atrankiniam turnyrui ir patekus į olimpiadą, ruoštis dar kartą. Kol kas matomi tik tokios sistemos minusai. Ar yra pliusų ir kaip planuojama reaguoti į atrankos sistemos pokyčius?
– Ši diskusija dėl naujosios olimpinių žaidynių atrankos sistemos jau tęsiasi kurį laiką. Visų pirma FIBA siūlomis atrankos kriterijų pakeitimai sumenkins patį Europos čempionatą, nes nepatekus į jo finalą, nebebus jokio skirtumo ar užimti trečią ar šeštą vietas. Tačiau svarbiausia, kad šis naujadaras sudarys be galo daug sunkumų. Visų pirma, tai nacionaliniai čempionatai ir jų trukmė. Sakykime Lietuva turės žaidėjų, kurie žais komandose patekusiose į Ispanijos čempionato finalą, kuris baigiasi tik birželio viduryje. Kyla klausimas – kada žaidėjui pasiruošti rinktinės varžyboms?
Taip pat sunkumų kelia ir tai, kad komanda turės būti optimalios sportinės formos du kartus tą pačią vasarą – prieš kvalifikacinį turnyrą ir olimpinėse žaidynėse jeigu į jas pateks. Be to, naujoji tvarka, jeigu ji bus patvirtinta, labai apsunkins rėmėjų paiešką. Taip pat nelabai aišku kaip šalies olimpiniam komitetui formuoti olimpinę rinktinę. Problemų kils ir televizijai, kuri iki paskutinės minutės nežinos ar nacionalinė rinktinė žais olimpiniame turnyre ir ar transliuoti olimpinį krepšinio turnyrą.
Šioje sistemoje tiek daug minusų, kad pliusų net nesinori ieškoti. Vienintelis, kuris ateina į galvą yra tai, jog naujuoju būdu bus tolygesnis komandų pasiskirstymas pagal pajėgumą.
Atsižvelgdama į naujosios atrankos sistemos trūkumus, FIBA Europa siekia, kad naujosios atrankos sistemos klausimas būtų dar kartą svarstomas artimiausioje FIBA centrinės tarybos asamblėjoje, kuri vyks šių metų lapkričio mėnesį. Man susidaro toks įspūdis, kad naująją sistema siekiama ne pagerinti olimpinio krepšinio turnyro kokybę, o uždirbti daugiau pinigų, nes šio turnyro reglamente aiškiai pasakyta, jog jį norinti rengti šalis privalo FIBA sumokėti nustatytą mokestį.